Bad Blood

5 Dalis

Saros P.O.V

-Rimtai, Niall. TU NEGALI JOS SUVALGYTI!
-Bet aš vis dar alkanas!
-Vaikinai, užsikiškit gal pagaliau?!
-Ji atrodo tikrai nekaip, vaikinai.
-Nes mes visi išsiurbėme kažkiek jos kraujo! - išgirdau garsus aplink save ir pajutau kaip kažkas švelniai mane linguoja. O, Dieve. Aš buvau mašinoje su jais, One Direction, kurie tikrai turi INFEKCIJĄ. Išgirdau kažką sudejuojant ir tada kažkas suurzgė. Nejau jie kovoja? O, ne. Mėginau pajudinti savo rankas ir kojas, bet atrodo jos buvo suklijuotos. Lėtai pramerkiau akis ir pažvelgiau į savo kojas bei rankas. Tiesiog puiku, rankos ir kojos buvo suklijuotos, riešas su riešu, kulkšnis su kulkšnimi. Kaip dabar aš paspruksiu?
-Man atrodo ji bunda. - išgirdau ir mano akys išsiplėtė. Atsisėdau tiesiai kaip strėlė ir pajutau kaip mano galva sukosi šiek tiek. Vyruti, aš buvau apsvaigusi. Apsižvalgiau aplink savo blausiomis akimis ir pamačiau One Direction žiūrinčiu į mane. Pažvelgiau šalia savęs ir pamačiau jog mano galva padėta ant Harry kelėnų. Jie visi spoksojo į mane ir aš pradėjau kukčioti.
-Kur po galais aš esu? - pasakiau, žvelgdama į juos visus.
-Londone. - tai viskas ką Liam pasakė ir apgailestaujamai pažvelgė man į akis. LONDONE? Ne, ne, ne. Aš buvau Edinburge, su Lexi koncerte. Mes negalime būti Londone. Man buvo vos septyniolika, aš neturėjau tėvų sutikimo. Tai negali būti teisybė! NE!
-Ne, mes nesame Londone. Mes esam Škotijoje, Edinburge, - pasakiau ir mėginau save įtikinti, kad jie visi meluoja nors ir jaučiau jog jie sako tiesą. Apsižvalgiau aplink mašiną, palaukit.....limuzinas? Autobusas? Aš nežinojau, bet tai buvo gana patogu ir erdvus. Išskyrus tai, kad vaikinai čia buvo. Pažvelgiau per langą ir pamačiau Big Ben'ą ir Londono Akį kiek tolėliau. Mes kaip tik buvome mieste ir aš vis dar turiu vilčių jog paspruksiu. Harry sėdėjo kairėje, o Niall dešinėje mano pusėje. Aš lengvai galėjau iššokti lauk iš šios transporto priemones ir nusiridenti keliu į žolę ar kur kitur. Svarbu tik, kad pasprukčiau nuo jų. Jei jie būtų normalus kaip maniau - kaip visi manė, tada aš tiek nesijaudinčiau jog esu su jais Londone. Bet jie nebuvo normalus, ar buvo?
-Ne, mes tikrai Londone, Sara. - tarė Zayn ir aš pažvelgiau į jo nuostabias akis. Dieve, tai buvo neteisinga mylėti monstrus. Nuleidau savo galvą, nes negalėjau žiūrėti į juos ypač po to kas nutiko. One Direction, populiari vaikinų grupė, mane pagrobė. Aš visai to nenorėdama sužinojau jog jie vampyrai, jie manęs nepaleido, Harry man įkando, ir jie visi maitinosi mano krauju? Dieve, kodėl aš nemiriau?
-Kodėl paprasčiausiai manęs nenužudėte? Ir po galais iš kur sužinojote mano vardą? - paklausiau jų ir jie visi pažvelgė į mane apgailestaujančiu žvilgsniu. Niall akimis perėjo per mano veidą, jo mėlynos akys žiūrėjo tiesiai į mane.
-Mes nenorime būti monstrais, tu žinai. Mums nepatinka žudyti žmones. Taip, ir mes pažiūrėjome į tavo piniginę, kad sužinotume tavo vardą, nes esu tikras jog nebūtum jo pasakius jei būtumėm paklausę? - tarė jis ir aš pažvelgiau žemyn ir vėl. Taigi jie gėrė mano kraują, nenužudė manęs, knisosi mano piniginėje ir atsigabeno mane į Angliją. Kodėl? Kas aš buvau jiems tik fanė. Tiksliai, ex-fanė dabar.
-Tu atrodai liūdna. - tarė Louis ir pakėliau savo akis į jį. Norėjau tiesiog prišokti prie jo ir iš visų jėgų trenkti antausį, kad visi dantys-iltys iškristu. Ha, vampyras be ilčių.
-Tikrai? Nori sužinoti kodėl? Jūs po galais pagrobėt mane ir ištempėt mane iš mano namų. Jūs.....vampyrai ir jūs visi....gėrėte....mano kraują! Kodėl aš turėčiau nebūti liūdna? - šaukiau ir ašaros riedėjo mano veidu. Jie visi atrodė nustebę ir nuleidę galvas žvelgė į savo kojas. Dabar mano šansas pasprukti kai jų dėmesys nukreiptas kitur, buvo gan sudėtinga atidaryti duris, nes mano rankos buvo vis dar surištos kartu, bet pagaliau man pavyko atidaryti duris ir aš išvydau daug mašinų žinojau, kad tai pavojinga, bet negalėjau likti su jais. Giliai įkvėpiau ir šokau lauk iš mašinos. Mes važiavome kelio šone todėl buvome netoli miško. Puiku! Nusiridenau toliau ir greit atsiradau ant šaligatvio, netoli kelio. Dantimis pradėjau atrišinėti virves nuo riešų, nes visiškai jų nejaučiau! Atrodo, kad tos virvės net neįmanoma atrišti, todėl perėjau prie kojų ir stengiausi atrišti virvę nuo kojų, bet man tikrai nesisekė. Mano oda tiesiog degė ir be galo skaudėjo nuo virvių. Išgirdau kaip staigiai mašina sustoja, atsisukusi atgal pamačiau kaip juodas autobusas, jų turo autobusas, sustoja ir Liam iššokęs iš jo eina link manęs. Ne! Pradėjau dar stipriau tampyti virvę ir pagaliau ji atsirišo! Pasileidau bėgti į miška, kuo toliau nuo jų. Buvo tikrai keista bėgti su surištomis rankomis, nes jos tikrai nepadėjo man palaikyti balanso. Jaučiausi tikra nevėkšla! Buvo gerai tai, kad aš pabėgau nuo jų! Išgirdau kaip šakos sutraška už manęs. Atsisukau atgal, bet buvo tamsu, todėl nelabai ką įžiūrėjau. Prisimerkiau, kad galėčiau pamatyti kas skleidė tuos garsus ir tada išgirdau balsus... - Sara! Mes galime lengvai tave pagauti tai gi geriau išlįsk! Mes galime tave taip pat užuosti!Wow, vaikinai mes galime ją užuosti! - išgirdau Louis šaukianti ir norėjau nusijuokti, bet negalėjau. Ne tada kai norėjau pabėgti kuo toliau. Bėgau dar greičiau ir pribėgau didelį gluosnį kurio kamieną suko lengvai pasiekiamos šakos. Nubėgau prie šakų ir įlipau aukštai kiek tik begalėjau. Sulaikiau kvėpavimą ir kandžiojau virvę ant riešų mėgindama ją nuimti. Po truputį jos atlaisvino mano rankas. Apsižvalgiau aplink ir užkišau virvę už šakos kuri buvo netoli manęs ir patraukiau rankas stipriau, kai patraukiau dar stipriau šaka nulūžo. Garsas buvo tikrai didelis. Sėdėjau nejudėdama ir tikėdamasi jog jie manęs neras, bet aš žinojau, kad jie tikrai suras mane tik nenorėjau tuo tikėti.
-Sara? Išlįsk, prašau? - pasakė jis ir aš buvau teisi, jog jie mane ras. Tai buvo Liam balsas ir jis buvo labai arti manęs. Jei jis gali mane užuosti jis suras mane tuoj pat ir pasiims su savimi į tą furgoną. Velnias! Staiga išgirdau garsus už savęs ir atsisukusi pamačiau kiek aukščiau žmogų kurio tikrai nenorėjau matyti...