Bad Blood

79 Dalis

Saros P.O.V.

Šiek tiek keistą girdėti, Harry tariant tokius pat žodžius kuriuos prieš tai norėjau aš ištarti jam, bet... miriau. Dar niekada per savo gyvenimą nebuvau tokia išsigandusi, netgi tada, kai galvojau, kad mano nekaltybę atims šis garbanotas vaikinas. Bet tai daug blogiau. Adriana labiausiai gąsdinanti moteris kokia tik esu sutikusi, ir rimtai, nes mano matematikos mokytoją buvo tikras velnias. Pažvelgiau į dešinę ir sukikenau iš reginio. Harry gulėjo, lėtai ir giliai kvėpuodamas, o jo plaukai išsidraikė aplink jo galvą ir ant jo veido. Prieš man užmiegant praeitą naktį, vėl girdėjau Harry dainuojant ir ramiai užmigau, girdėdama mielą, jo žemą balsą, kuris ramino nuo siaubingu įvykiu įvykusių maždaug prieš valandą. Kai tik maniau, kad mano gyvenimas grynas košmaras, nes buvau pagrobta iš savo normalaus gyvenimo ir priversta gyventi su penkiais idiotais... bet tiesa sakant, tai tapo geriausias dalykas. Radau sau keturis naujus brolius ir... na, vaikiną. Mes visi mylime vienas kitą, kaip ir turėtų būti, tiesa? Po velnių, pasiilgau savo šeimos labai ir visada vertinau jų meilę ir supratimą, bet gauti tokia pačia meilę ir supratimą iš penkių įžymių vaikinų nėra visiškai tas pats, argi ne? Labai pasiilgau savo mažųjų brolių ir jų išdaigų. Jie man šiek tiek panašūs į Louis, mėgaudamiesi žmonėms padarytomis išdaigomis. Jauniausias mano brolis Dennis, kuriam ketveri ir jis tiesiog dievina žaisti su žaislinėmis mašinėlėmis. Jo mėgstamiausias buvo šviesiai raudonas autobusas, kurį tėvai padovanojo jam per gimtadienį. Yeah, jis galų gale apkramtė jį, bet visi vaikai taip daro su savo žaislais. Dar turiu šešerių metų brolį Matthew. Jis valgo viską kas pakliūvą į jo rankas. Kartą, kai nepastebėjau, jis surijo pusę mano ledų. Mažas velniūkštis. Labai myliu abu savo brolius ir kai tik prisimenu juos ir jų kvailas grimasas, mano akyse pradeda kauptis ašaros. Skaudu žinoti, kad daugiau jų nebe pamatysiu... Turbūt labiausiai mano 'mirtis' paveikė mano tėvus. Jie priprato, kaip aš atsikeldavau susierzinusi ryte, kai pasileisdavau muziką ant viso namo vėlai vakare arba, kai grodavau gitara. Numanau, kad jie manęs pasiilgo lygiai taip kaip ir aš jų. Pasiilgau mamos riksmų rytais, kad kelčiausi ir tėčio nuolatinių nurodinėjimų, kaip 'prieš mokyklą suvalgyk bent gabalėlį skrebučio'. Jei atvirai, norėčiau pabėgti ir pamatyti juos, bet žinau, kad vaikinai niekada man neleis to ir po mano suvaidintos mirties, mano šeima išvydusi mane išprotėtų. Ką tada turėčiau daryti? Neturiu kito pasirinkimo, kaip likti su vaikinais. Myliu berniukus, tikrai, bet jei man reiktų rinktis tarp šeimos ir One Direction, pasirinkčiau savo šeimą. Visada pasirinkčiau juos. Jie man visas pasaulis. Pamenu paskutinius žodžius kuriuos ištariau savo šeimai, prieš mums su Lexi išeinant į koncertą 'Myliu jus, bičiuliai, ačiū!'. Jei mama būtų neleidusi eiti į tą TV konkursą, Lexi ir aš niekada nebūtume laimėjusios tų bilietų. Dabar, tikrai norėčiau, kad būtume nelaimėjusios... Bet tada nebūčiau sutikusi vaikinų ar sužinojusi jų paslapties... Na, galbūt viskas butu gerai, jei nebūčiau sužinojusi apie jų kraujo troškimą? Viskas buvo nuostabu, kai niekas nežinojo apie jų 'būseną'. Jei nebūčiau taip užsispyrusi eiti į tualetą tą naktį, Lexi ir aš būtume išėjusios ir grįžusios namo. Džiaugiuosi, kad bent Lexi išėjo. Neapkęsčiau savęs, jei būčiau nusitempusi ją į tą tualetą su savimi. Ji nenusipelnė kęsti to paties ko ir aš. Įdomu, kaip ji elgėsi, kai aš 'dingau' ? Galbūt ji kankinosi, arba galbūt ji leido laiką su kitais mūsų draugais iš mokyklos? Nesvarbu, nes beprotiškai pasiilgau jos ir visų kitų iš savo mokyklos. Patraukiau Harry ranką nuo savo liemenio, priversdama jį susiraukti ir apsisukti ant šono, jo veidą uždengė užkritusios garbanos. Sukikenau, nutraukdama antklodę nuo savo kūno. Šalto oro pliūpsnis perėjo per manę, kai atsistojau ir peržvelgiau savo beveik nuogą kūną. Kas per velnias?! Oh, yeah, dabar prisimenu. Nežinau, kodėl nusprendžiau leisti Harry miegoti su manimi ir beveik neprieštaravau! Aš vilkėjau tik nėriniuotas, rožines kelnaites ir priderinta liemenėlę, kuriuos jis parinko prieš tas viskas savaites! Turiu sutikti, kad jie patogūs ir Harry atrodo patenkintas kai juos dėviu. That cheeky bugger! Pažvelgiau atgal į savo garbanių vaikiną ir nusišypsojau, kai jis vis dar susiraukęs, atsirideno į mano lovos pusę. Kai miega jis atrodo daug jaunesnis ir žymiai ramesnis. Galbūt tai dėl to, kad negalėjau matyti jo emocijų akyse? Apsižvalgiau aplink kambarį ir pirštu galiukais nutipenau link spintelės prie sienos. Peržvelgiau, ieškodama kažko ką galėčiau užsivilkti ir nusišypsojau, kai radau ilgą maikutę. Užsimoviau per galvą, patempdama ją žemyn, bet vistiek ji dengė tik pusę mano šlaunų. Oh, na, ką jau padarysi. Pažvelgiau per petį, įsitikindama, kad Harry vis dar miega, tyliai knarkdamas. Išsišiepiau ir nutipenau aplink lova, link durų. Išėjau, po savęs tyliai uždarydama duris ir stengdamasi jo nepažadinti. Pro koridorių nutipenau laiptais žemyn. Pastebėjau kelias kraujo dėmes ant plytelių koridoriuje ir susiraukiau. Iš kur jos atsirado? Priėjau arčiau, priklaupdama ir apžiūrėdama. Kraujas buvo išdžiuvęs, tad tai tikrai neatsirado neseniai. Atsistojau, papurtydama galvą. Žinoma! Tai iš praeitos nakties, kai Harry parvežė mane namo. Iš kur gi daugiau tai galėtų būti? Turiu omenyje, mano suknelė buvo permirkusi krauju ir tuo metu žaizdos vis dar buvo atviros, tad nenuostabu, kad palikau raudona taką koridoriuje. Oops. Nušokavau į svetainę su šypsena veide. Kodėl gi nepasilinksminus su The Flirt? Yeah, žinoma pirmyn, Sara! Priėjau prie televizoriaus, įjungdama jį ir iškart primažindama garsą, kad jo nepažadinčiau. Jo vampyriška klausa kartais erzino. Sunkiai galėjau padaryti ką nors, be jo žinios. Apsižvalgiau aplink kambarį ir išsišiepiau, kai išvydau DVD dėžę, kuria jis parodė man tą kart, kai suprato, kad į liemenėlę turėjau įsikišusi peilį. Tą dieną buvau beprotiškai išsigandusi... bet išgyvenau, tad viskas išėjo į gerą. Peržvelgiau daugybe užrašų ir ištraukiau Love Actually. Įjungiau DVD grotuvą, įdėjau diską ir pajungiau pagrindinį meniu. Susvyravau, atsistodama ir nutipendama link virtuvės. Peržiūrėjau šaldytuvą ir spinteles, kol radau reikiamus produktus pilniems angliškiems pusryčiams. Kai atsikels, Harry geriau tegu būna alkanas ką nors kito nei kraujo arba niekada daugiau nebegaus mano kraujo. Bet žinau, kad Harry geras. Jis galėtų suvalgyti bet ką. Bet šiuo atvėju: jis geriau tegu valgo. Niūniavau sau, kepdama kiaušinius ir Rock Me pasklido iš mano lūpų.
"I used to think that I was better alone,
Why did I ever want to let you go?
Under the moonlight as we stared at the sea,
The words you whisper I will always believe,"
Dainavau, toliau gamindama pusryčius ir kepdama batoną. Vien kvapas vertė mane išalkti. Galbūt galėčiau šiek tiek ir sau pasigriebti? Ištraukiau lekštę iš spintelės ir pradėjau dėlioti į ją maistą.
"I want you to rock me,
Rock me,
Rock me, yeah,
I want you to rock me,
Rock me,
Rock me, yeah,-"
Mano akys išsiplėtė, kai išgirdau už savęs atsidarant duris, ir šiek tiek užsimiegojęs Harry įžengė pro duris, kai jis pradėjo dainuoti, jo žalios akys žvelgė į mano veidą.
"I want you to hit the pedal,
Heavy metal,
Show me you care,
I want you to rock me,
Rock me,
Rock me..."
Jis greitai užsičiaupė, išsišiepdamas ir iš nugaros rankomis apsivydamas mane.
-Yeah,-iškvėpė man į ausį, o aš sukikenau.-Labas rytas, gorgeous.