Bad Blood

66 Dalis

Saros P.O.V.

Stebėjau, kaip Zayn ir Louis nušoka nuo scenos ir apkabina savo merginas. Dieve, jie atrodo tokie laimingi. Taigi, Daniellė bandė man pasakyt, kad Harry ir aš irgi galėtume tokie būti? Laiminga porelė? Ne. Tiesiog ne. Liam ir Harry ėjo link mūsų ir pastebėjau, kad Niall stovi šalia scenos su paslaptinga brunete. Hm, ir kas gi čia dedasi? Liam apsivijo Daniellę apkabinimui ir ji sukikeno, kai jis pakštelėjo į lūpas.
-Buvai fantastiškas,-tarė jam ir jis jai nusišypsojo, po to ir man. Jis apkabino mane ir su Danielle nuėjo, juokdamiesi.
-Buvai nuostabus, Harold,-tariau ir jo šypsena išsiplėtė, kol jis rankomis apsivijo mane ir apsuko aplink. Jis lėtai pabučiavo man į skruostą, o aš išraudau.
-Ačiū, Sara,-tarė ir aš nusišypsojau. Jis suėmė mano ranką, pradėdamas vesti per pagrindinį kambarį ir negalėjau susilaikyti, bet aiktelėjau, kai pamačiau daugybę įžymių žmonių, vaikštančių aplink. O.Dieve.Mano. Lou stovėjo kampe su Lux... Nešauk, nusiramink. Nusiramink! Negaliu! O, Dieve, ne! Nešauk! Gi čia kūdikis! Ne!
-Sara, ką tu po velnių darai?-paklausė Harry ir susivokus, kad šiek tiek per stipriai suspaudžiau jo ranką, atleidau ją ir jis nusijuokė.
-Baby Lux ir Lou!-suspiegiau. Harry juokdamasis vėl suėmė mano ranką.
-Sudarysiu sandėrį su tavimi, gerai?-paklausė, o aš pakėliau antakius. Ko gi dabar jis manęs paprašys? Giliai įkvėpiau, svarstydama ar turėčiau sutikti, ar ne. Tai buvo penkiasdešimt ant penkiasdešimt tikimybė, kad bus kažkas kvailo, bet priėmiau savo šansą.
-Gerai,-tariau, linktelėdama ir jis man nusišypsojo. Pastebėjau, kad jis veda mane į kitą mažą kambarį sujungtą su pagrindiniu kambariu, kur mes ir buvome. Girdėjau kūrinius iš Take Me Home, skambančius per garsiakalbius ir nusišypsojau, kai Harry vedė mane į dar mažesnį kambariuką. Čia buvo pilna ant sienos išdėstytų įrašų ir daugybė įžymių žmonių nuotraukų.
-Aš joms pristatysiu tave, jei sušoksi su manimi,-tarė, o aš pavarčiau akimis ir jis sustojo, prisitraukdamas mane arčiau. Jis nusišypsojo man, skresta išraiška, apsivydamas rankomis mano liemenį.
-Gerai,-susierzinusi tariau, o jis susiraukė.
-Kodėl man atrodo, kad tau tai nepatinka?
-Negi? Aš neturiu nieko prieš tai, Harry, bet mes jau turėjome nedidelę šokių sesiją, aną dieną,-tariau ir jis sukikeno.
-Taip, bet tai buvo tik sumaištis aplink. Štai tai yra deramas šokis,-tarė, pradėdamas vesti aplink kambarį. Aš tik pavarčiau akimis ir rankomis apsivijau jo kaklą. Jis plačiau nusišypsojo ir švelniai lietė mano šonus, linguodamas aplink kambarį.
-Žinai, kad girdėjau jūsų pokalbį su Danielle, ankščiau?-staiga paklausė ir aš aiktelėjau, mano akys išsiplėtė. O,Dieve, visai pamiršau, kad jis viską gali girdėti! Šūdas! Ir švenčiausias šūde, mes kalbėjom, kaip jis mane įsimylėjęs.
-Er, girdėjai?-kvailai paklausiau. Jis linktelėjo, išsišiepdamas.
-Yup.
-Oh.Nuostabu,-tariau ir jis vėl nusijuokė. Žvilgtelėjau į jo akis ir pastebėjusi, kaip jis niekšiškai žiūri į mano krūtinę, nurijau seiles. Po to sapno, bet kas žiūrėdamas į mano krūtinę, susilaukė antausio. Stipraus.
-Harry, nustok žiūrėti į mano krūtinę,-tariau ir jis tik nusijuokė, švytėdamas pažvelgė į mano akis ir toliau šoko, beveik virpėdamas. Daniellė minėjo, kad jo akys pasikeičia, kai jis laimingas, bet jis sakė, kad tai dėl to, nes jis vampyras. Jis melavo man? Hm...
-Atsiprašau,-sumurmėjo, prikąsdamas lūpą ir pridėdamas savo kaktą prie manosios. Jis sustojo linguoti, prisitraukdamas mane arčiau, tad galėjau jausti jo kvėpavimą. Dieve, mes taip arti ir vėl galėjau matyti mažas sidabrines dulkeles jo akyse. Jo akys, be abejonių nuostabios, netgi realybėje gražesnės, nei nuotraukose.
-Viskas gerai,-sušnibždėjau, o jis nusišypsojo, prieš priglausdamas savo lūpas prie manųjų. Akimirkai sustingau, vėl prisimindama sapną. Giliai įkvėpiau , kad nusiraminčiau. Harry prižadėjo nieko man nedaryti. Jis prižadėjo. Prieš man susivokiant, mano nugara atsirėmė į sieną ir Harry rankos suėmė mano veidą, kol jo lūpos keliavo mano kaklu. Aš vėl įsitempiau ir suvirpėjau, kai jis palikdavo mažus, švelnius bučinius ant mano odos. Jis prispaudė savo kūną arčiau manojo, o aš tiesiog stovėjau, kaip statūla, nežinodama ką daryti. O ką aš turėčiau daryti? Apsivijau rankomis jo liemenį, prisitraukdama jį dar arčiau savęs ir pajaučiau, kaip jis nusišypso. Hm, tai buvo šiek tiek keista, kad mes darome tai vidury vakarėlio, bet tuo pačiu ir malonu. Staiga išgirdau, kaip kažkas atsikrenkščia, Harry atsitraukė nuo manęs ir abu atsisukome pamatydami, Niall stovintį su keista mina veide, bet galėjau pasakyti, kad jis bando paslėpti šypseną.
-Yeah, Harry, Sara, jūs bičiuliai turėtumėt ateiti. Visi tuoj šoks ir nori pakalbėti su jumis,-Niall tarė, o Harry linktelėjo ir jis išėjo su šypsenėle veide.
-Gėda,-suburbėjau ir Harry sukikeno, paimdamas mano ranką, vesdamas mus atgal į pagrindinį kambarį, kur visi kalbėjo vieni su kitais apie albumą, sveikindami vaikinus ir girdami, kad albumas bus nuostabus. Oh, išties, koks jis bus nuostabus.
-Ne man,-sumurmėjo, o aš pavarčiau akimis ir jis nusišypsojo.
-Žinoma, ponas pasipūtėli,-tariau ir jis nusijuokė, po to nusišypsodamas savo įžūlia šypsena. Mes ėjome link grupelės viduryje, kurie kalbėjo vienas su kitu. Pastebėjau, kad nėra Niall. O, Dieve, kur jis?!