Bad Blood

29 Dalis

Harry P.O.V

Aš nežinau kas man pasidarė. Buvau prispaudęs ją prie virtuvės durų, žiūrėjau jai į akis, ir kas mane nustebino šį kartą, jog jos akyse nebuvo baimės. Jos atrodė labiau smalsios ar laukiančios galbūt? Nežinau, bet man reikia išsiaiškinti ką jai jaučiu, nes mano emocijos buvo, lyg ji būtų pasakiusi'fucked up' ir tebuvo vienas kelias tai sužinoti...
-Man reikia tai pamėginti, arba aš pamesiu galvą! -tariau greitai prieš tai kai prispaudžiau savo lūpas prie jos. Ji sustingo kai mano lūpos atsirado prie jos lūpų, aš jų nepatraukiau, tikėjausi sulaukti atsakymo iš jos, bet atrodė, jog ji kažkur kitur. Jos akys buvo kaip stiklinės kai ji žiūrėjo kažkur man per petį. Pabučiavau ją švelniai, nenorėdamas ir vėl jos sužeisti, bet taip aš jos negalėjau niekaip sužeisti, ji net nemėgino manęs nustumti į šoną. Aš ją nustebinau labiau negu, kad ji tikėjosi. -Prašau? -sušnabždėjau prie jos lūpų. Kodėl aš norėjau, kad Sara pabučiuotu mane atgal? Kodėl man reikėjo, kad jipabučiuotu mane atgal? Aš tikrai galiu gyventi be bučinių? Taip, aš galiu...galbūt. Paleidau jos pečius ir švelniai pirštų galiukais perbraukiau jai per ranką ir pasiekęs jos pirštus juo supyniau su savo ir pakėliau mūsų rankas prie krūtinių. Lėtai priglaudžiau lūpas prie jos nejudančiu lūpų. Kodėl ji nebučiavo manęs atgal? Nejau aš vienintelis jaučiu tą elektros srovę? Ar aš vienintelis kuris jaučia kaž... Sara atsakė į mano bučinį. Visų pirma pajaučiau kaip jos lūpos prisiglaudžia prie manųjų ir pasinaudojęs progą įkišau savo liežuvį į jos burną. Kovojau su jos liežuviu kai mano rankos paleido jos ir padėjau jas jai ant liemens. Prisitraukiau ją arčiau savęs, tarp mūsų nebuvo jokio tarpo ir pajaučiau kaip ji nusišypso per bučinį. Taip, jei tai patiko! Saros rankos lėtai perbraukė man per krūtinę ir atsirado mano garbanose. Ji sugniaužė mano plaukus tvirčiau ir prisitraukė mane dar arčiau savęs. Whoa, darosi vis karščiau ir man darėsi vis...sunkiau. Dieve, kodėl Sara turėjo tokį efektą man? Kas privertė ją nemėgti kitų merginų su kuriomis aš buvau susidėjęs? Ji buvo tiesiog....mano nuostabioji mergina. Ji buvo mano gražioji Sara. Rankomis nusileidau jai ant šlaunų ir švelniai suspaudžiau jas, nurodydamas jai užšokti, ir ji taip padarė, apsivyniojo kojomis mano liemenį kai mes tęsėme bučinį, liežuvius ir visą kitą. Nusišypsojau per bučinį taip pat. Yup. Aš visiškai padariau teisingą dalyką. Jei nebūčiau jos pabučiavęs, nežinočiau ką iš tikro jai jaučiu. Aš vis dar nežinau, bet tai ką padariau leido man suprasti, jog ji man nežmoniškai rūpi, ir aš paaukočiau savo gyvybę, kad tik ją nuo visko apsaugočiau. Aš būsiu jos vyras, kur tik jai manęs reikės. Pajaučiau kaip mano kelių vidinė pusė paliečia sofos galą ir aš kritau atbulas ant sofos su Sara ant viršaus. Staigus momentas atskyrė mūsų lūpas, bet aš padėjau savo ranką jai ant kaklo ir prisilenkiau jos veidą žemyn prie savojo ir pakėliau savo galvą, kad susitikčiau su jos lūpomis. Mūsų lūpos judėjo tobulai ir mes abu atsitraukėme įkvėpti oro kai išgirdome kaip atsidaro virtuvės duris už mūsų. O, velnias!
-O, Dieve! Jei to nedarėte naktį tai dabar jūs darotės vis karštesni ir labiau įsiaudrinat! -išgirdau kaip Louis nusijuokia nuo durų pusės. Pažiūrėjau į Sara ir ji greitai nušoko nuo manęs ir atsisėdo ant fotelio visai kitame kambario gale, jos veidas tiesiog degė. Ji žiūrėjo kažkur, tik ne į mane ir Louis.
-Louis... -pradėjau, bet jis tik nusijuokė. Pažvelgiau į savo geriausią draugą ir jis pakėlė antakį.
-Nereikia pasiaiškinimo. Žmonės turi...privalumų. -tarė jis ir aš pažiūrėjau į Sara kuri tik aiktelėjo, o jos kelėnai buvo prispausti jai prie smakro, o burna pravira. Tai buvo šiek tiek nemandagu, Louis.
-Aš, em... Einu viršun. -tarė Sara ir pašoko nuo fotelio ir greitai nulėkė prie svetainės durų. Ji greitai išėjo ir tyliai uždarė duris už savęs. Girdėjau kaip ji kalbėjosi su savimi kai ėjo į viršų. -Kvailė, kvailė, kvailė! -girdėjau kaip ji sako pati sau ir aš sukikenau. Ji greitai palipo laiptais ir nuėjo į savo kambarį už savęs uždarydama duris. Išgirdau kaip ji atsidūsta ir pradeda verkti. Kas per velnias? Kas jai buvo blogai? Jug aš nebuvau jau toks blogas bučiuotojas?! Ar buvau? Ne, greičiausiai buvo kažkokia kita priežastis, bet kokia?
-Žemė kviečia Harry? -išgirdau kaip Louis sušunka man į veidą ir aš patraukiau jo rankas sau nuo veido. Jis pavartė akis ir atsisėdo šalia manęs ant sofos.
-Ko nori, Louis? -paklausiau jo šiek tiek per šiurkščiai ir jis atsisukęs į mane pakėlė antakį. Jis uždėjo savo ranką man ant peties ir viena ranka apkabino.
-Aš noriu, kad pasikalbėtum su manimi, drauguži. Tu elgeisi tikrai keistai ankščiau ir aš žinau, jog tai dėl Saros, taigi nesakyk man 'ne, taip nėra' šūdo, gerai? Kalbėk. -tarė jis ir pataršė man garbanas. Pakėliau akis į jį, o jis tik nusijuokė.
-Gerai, aš pakalbėsiu, bet.... -aš tiksliai nežinojau ką jam pasakyti. Mano jausmai buvo visiškai susipainioję tai ką aš pasakysiu Louis? Aš galiu jam papasakoti viską, apie tai kaip noriu ją apsaugoti ir mylėti ją ir... Mylėti ją? Apie tai net nepagalvojau, bet...aš jos nemylėjau. Kaip aš galėčiau? Mes ne per seniausiai susitikome, ir taip, ji buvo nuostabi, linksma, turėjo mielą ir tuo pačiu erzinantį charakterį, bet man patiko beveik viskas joje, taigi...ar tai galėjo būti tai, jog aš pradedu ją įsimylėti? Ar galėtų?! Po kelių dienų, po kelių pasimaitinimų, po kelių bučinių?! Ar tai meilė kurios aš tikėjausi?