84 Dalis

583 47 3
                                    

Saros P.O.V

-Aww... Man labiau patinka, kai tu vilki mano rūbais,-tarė, žaisdamas su savo marškinių apačia, kuri šiek tiek pakilusi išryškino mano rožinę liemenėlę. Greitai patempiau ją žemyn, o Harry susiraukė, vėl pakeldamas ją. Trenkiau jam per ranką ir vėl nušokau nuo sofos. Užbėgau laiptais į savo kambarį, po savęs uždarydama duris, kol Harry nepagavo manęs. Įsitikinusi, kad Harry neįsmuko į kambarį, nusiėmiau jo marškinius ir apsimoviau languotus rožinius marškinėlius, bei juodus džinsus. Numetusi Harry marškinius ant lovos, nušuoliavau link durų. Man lipant laiptais, akys užkliuvo už mažų, jau išdžiūvusių kraujo dėmių. Tikrai turėčiau jas išvalyti. Ir kai tik ruošiausi eiti į svetainę, pastebėjau gulinčią gitarą prie spintos po laiptais. Hm, ji turbūt Niall. Galbūt jis netyčia čia ją paliko, kai jie visi man dainavo Over Again? Priėjau prie instrumento ir pasiėmiau jį į rankas. Oh, labai pasiilgau grojimo su gitara. Grįžau atgal į svetainę su gitara pašonėje ir pastebėjau, kad Harry kažkur dingo. Išgirdau jį niūniuojant virtuvėje, tad atsisėdau ant sofos ir pradėjau groti.
-Niall nebūna labai laimingas, kai kas nors liečia jo gitarą,-Harry perspėjo iš virtuvės, o aš tik nusijuokiau.
-Trolis išgyvens, jei tik vienas žmogus pagros,-atsakiau ir jis sukikeno. Šypsena pasirodė veide, kai pradėjau vėl groti. Išgirdau, kaip Harry virtuvėje aiktelejo ir su šypsena veide, iškiso galvą pro duris.
-You're insecure,-nusijuokiau, kai jis pradėjo dainuoti ir šokti lyg nesveikas. Jis vėl trumpam dingo virtuvėje, paskui vėl pasirodymas su dvejais puodeliais arbatos. Vieną iš jų, jis padėjo ant stalelio priešais mane, o kitą pasiėmė sau. Jis įdėmiai mane stebėjo, kol grojau, niūniuodama kartu su juo garsiąją One Direction dainą. Pamačiau, kaip Harry priglaudžia kojas prie manųjų ir nusišypso. Nustojau groti, kai jau buvau beveik pasiekusi priedainį, o jo šypsena dingo.
-Aww, kodėl sustojai? Groji tikrai gerai!-tarė ir aš klausiamai pakėliau antakį.
-Galiu pagroti daugiau, nei tai,-pareiškiau, dar kartą pradėdama groti, tik šį kartą "I Wish". Jis vėl nusišypsojo ir pradėjo dainuoti su manimi.
-Kaip tu taip gerai groji? Tu moki beveik visas musu dainas!-ištarė, su didžiule šypsena veide. Trūktelėjau pečiais, pradėdama groti "Moments". Ji šiek tiek sunkesnė, nei kitos, bet vistiek sugebėjau išmokti.
-Leisk priminti, kad kai esi didžiulė One Direction fanė ir moki groti gitara, stengiesi išmokti kiek tik įmanoma daugiau dainų,-paaiškinau, o jis nusijuokė. Jis ranka perbraukė sau per plaukus ir vėl pažvelgė į mano akis, jo akys spindėjo.
-Tu nuostabi, Sara,-tarė, o aš nuleidusi akis, išraudau. Man patiko, kai jis mane vadino 'nuostabia', 'nepakartojama' ir panašiai. Tai leido man pasijausti mylimai ir išskirtinei. Mano šeima ir draugai mylėjo mane. Net ir mano buvęs vaikinas mylėjo, bet po to išdavė. Tą kartą jis buvo girtas, bet vistiek negalėjau jam atleisti. O Harry man dabar daug daugiau reiškia, nei kada nors reiškė jis. Harry toks, ko ir tikiuosi iš nuostabaus vaikino, bet nesu įsitikinusi, kad jo vampyriškoji pusė negalėtų manęs nuskriausti...
-Ačiū,-sumurmėjau ir jis paėmė mano delną į savąjį.
-Hey, kaip dėl to, jei pasikviestumėme bičiulius ir užsisakytumėme didžiulę pica, bei filmą?-Harry pasiūlė, o aš nusišypsojau. Būtų tikrai šaunu, vėl praleisti laiką su vaikinais. Linktelėjau ir jis atsistojo, švelniai prisitraukdamas mane. Padėjau gitarą ant sofos ir rankomis apsivijau Harry, o jis mane.
-Galėtume pasikviesti ir merginas?-paklausiau, o Harry nusijuokė.
-Yeah, turėjau omenyje visus, kai sakiau 'bičiulius', Sara,-nusijuokė.-Nebūtų sąžininga, jei tu būtum, visada apsupta vaikinų. Ir dar, manau, nebūtum labai laiminga, kai Louis nuolat klausinėtų apie įvykį miegamajame,-tarė, mirktelėdamas. Vėl išraudau, nuleisdama akis. Harry sukikeno ir pakėlė mano smakrą, kad jo akys sutiktų manąsias. Nusišypsojau, o jis pakštelėjo man į nosies galiuką. Dar kartą ranka perbraukiau jam per plaukus, taip suveldama jo garbanas. Jis susiraukė, o aš sukikenusi, vėl jį pabučiavau.
-Kiek valandų?-paklausiau Harry, o jis tik trūktelėjo pečiais su nerūpestinga šypsena veide.
-Nežinau... Kaip dėl to, jei pabaigtume, ką pradėjome, kol Louis nusprendė pasielgti, kaip asilas... Ir tada paskambintume jiems?-Harry pasiūlė ir aš nervingai nusijuokiau. Nemanau, kad tai labai geras pasiūlymas vėl tai daryti... Tuolab tą pačią dieną.
-Ne, Harry,-tariau ir jis sukikeno.
-Juokauju, Sara,-nuramino, o aš linktelėjau.
-Ha, tada gerai,-ištariau ir jis susiraukė.-Ne, turiu omenyje gerai, nes aš pavargusi!-paaiškinau, o jis sukikeno linktelėdamas ir jo garbanos užkrito ant veido. Patraukiau jas ir pakštelėjau jam į skruostą. Jis tik nusišypsojo, mano plaukų sruogą užkišdamas už ausies.
-Tu nuostabi,-tarė. Pavarčiau akimis, nustumdama jį nuo savęs.
-Baik kalbėt nesąmones ir einam apsitvarkyt.
-Gerai, mama.
-Kaip tu drįsti! Tavo mama Anne!-atšoviau, o jis sukikeno.
-Tai tik posakis,-tarė ir aš pavarčiau akimis.
-Žinau, Harry. Žinau...-atsakiau, o jis tik vėl nusijuokė. Pasiėmiau gitarą ir nusinešiau į kambarį, o Harry sekė paskui mane. Ką šis vaikinas sumanė dabar?!
-Harry, ką tu darai?-paklausiau, nužvelgdama jo vis dar nuogą krutinę ir pakeldama antakį. Jis išišiepė žvelgdamas į žemę, o paskui pakeldamas akis į mane. Jis priėjęs, apsivijo rankomis mane ir taip prisitraukė arčiau savęs, o aš sukikenau.
-Pamaniau, galbūt galėčiau...?-paklausė, parodydamas į mano kaklą ir aš prikandusi lūpą, pasukau galvą į šoną.
-Žinoma, tik paskubėk. Mums reikia sutvarkyti, šią milžinišką betvarkę,-tariau, o jis sukikeno.
-Gerai, pasistengsiu paskubėti. Ir atsiprašau, aš šiek tiek ištroškęs po mylėjimosi su tavimi,-tarė ir aš vėl išraudau. Rankomis apsivijau jį, kai jis galvą palenkė link mano kaklo. Įkvėpiau, kai jo lūpos prilietė mano odą. Kai jis įkando, tyliai aiktelėjau, stipriau jį apkabindama. Neskaudėjo, bet staiga labai išvargau. Išgirdau, kaip Harry sukikena, nulaižydamas kraują nuo žaizdos, kurią padarė, o jo litys vis dar lietė mano odą. Kai tik jis atsitraukė, pajaučiau, kaip staiga apsvaigsta galva ir pradedu kristi. Harry sugavo mane, prieš man nukrentant ant grindų ir sukikeno.
-Štai šiek tiek palaikyti piusiausvyrai,-tarė, pridėdamas savo riešą prie burnos ir įkasdamas. Po to kai apsikeitėme krauju, Harry švelniai pabučiavo mane, po to pasiimdamas savo marškinius nuo mano lovos ir išeidamas. Apsižvalgiau aplink kambarį ir pradėjau po truputį tvarkyti šią netvarką. Pastebėjau kelis krepšius ir dėžes, kurių vis dar nebuvau iškrovusi. Sukabinau drabužius ir pakišau batus po lova. Radau ir plakatą, kurį vaikinai nupirko man tądien, kai važiavo apsipirkinėti. Nusijuokiau, padėdama jį į spintą šalia drabužių. Laukiu kada vėl visus pamatysiu. Man tikrai reikia normalios draugijos po praeitos nakties, o Harry šiuo metu galvoja tik apie vieną... O mano mintyse buvo tik vienas klausimas... Negi Louis papasakojo Eleanor apie tai kas nutiko tarp manes ir Harry?

Louis P.O.V.

-Jie padarė tai!-papasakojau Eleanor ir kitame ragelio gale išgirdau, kaip ji nusijuokia. Aš turėjau kažkam pasakyti ir žinau, kad merginos kalbasi apie tokius dalykus, tad maloniai Sarai daviau puikią pradžią.
-O, Dieve, Louis, tu rimtai klauseisi jų? Tu iškrypėlis!-ji nusijuokė ir aš taip pat. Trūktelėjau pečiais, kai išgirdau, kaip Eleanor pasakojo Perrie ir Danielle naujienas. Jos tik nusijuokė ir pradėjo kalbėti apie 'Sarry'.
-Tu tikriausiai labai sugėdinai Sarą!-Eleanor juokėsi, o aš linktelejau sau. Galiu prisiekti, kad ji tikrai susigėdo!
-Yup. Nenorėjau, bet... jie paliko tirpstančius ledus!-teisinausi. Nusikaltimas palikti sausaininius ledus ne šaldytuve! Planavau pasišnekėti su jais kitą kartą, kai sutiksiu. Ir staiga, telefonas suvibravo mano rankose, pranešdamas, kad gavau žinutę. Oh, vilka mini, vilkas čia!
-El, babe, turiu eit. Paskambinsiu vėliau, gerai? Myliu tave,-tariau.
-Gerai. Aš taip pat tave myliu!-tarė, po to padėdama ragelį. Nusišypsojau sau, atidarydamas Harry žinutę. Hm, jiedu anksti baigė. Oops!
"Su vaikinais ir merginomis atvykite aštuntą. NESUGĖDINK SAROS. "
Nusijuokiau, perskaitęs žinutę ir linktelėjau sau. Jis prašo manęs nesugėdinti Saros? Kodėl jis manęs prašo, to kas neįmanoma?! Arrgh, tada turėsiu pasistengti. Kitaip sakant, žinoma, kad man nepavyks.

Bad BloodTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang