Bad Blood

8 Dalis

Saros P.O.V

-Emm, ne. - tarė Zayn.
-Tai...tai kada galėsiu? - paklausiau. Vaikinai susižvalgė ir linktelėjo vienas kitam.
-Tu iš čia niekur neišvyksi. Niekada. - tarė Harry ir nusivaipė. O, Dieve.

***

Nepajudėjau iš savo vietos ant sofos. Tiesiog sėdėjau čia ir žiūrėjau pro langą į mėlyną dangų. Negalėjau sustoti verkusi, ašaros nesustodamos bėgo mano skruostu. Jie matė kokia silpna esu, jie greičiausiai juokiasi iš mano skausmo. Kaip jie gali būti tokie beširdžiai? Tai ką mes apie juos žinojome buvo vaidyba. Melas. Zayn nusprendė išeiti. Išgirdau kaip kažką sakė apie Perrie ir tada tai ką pagalvojau mane pačia pribloškė. Nejau Perrie, Eleanor ir Danielle yra taip pat čia įsivėlusios. Ar jos taip pat vampyrės, ar tiesiog kraujo bankas vaikinams? O, Dieve.
-Tau viskas gerai? - išgirdau balsą šalia savęs ir jau norėjau pašokti nuo sofos kai mane sugavo už riešų ir pasodino atgal. Nusukau akis į priešingą pusę ir jas užmerkiau. Nenorėjau jų matyti.
-Paleisk mane! - pasakiau ir jis sučiupo mano ranką stipriau. Mėginau visaip ją patraukti, bet buvau greitai vėl pasodinta ant sofos. Tiesiog sėdėjau čia, tyloje, ir net nesiruošiau su jais kalbėti.
-Aš tavęs nenuskriausiu, Sara. - išgirdau ir nusprendžiau jog tai Liam balsas kuris laikė mane. Jis nepritarė visam šitam reikalui tai kodėl jis man nepadeda grįžti namo? Nejaugi jis nežino kiek buvau sužeista?
-Prašau, grąžink mane namo? - paklausiau tyliai jo, vis dar žiūrėdama per langą. Pajaučiau kaip jis paleidžia mano riešus ir aš priglaudžiau juos prie krūtinės. Tada jis rankomis apkabino mano liemenį ir prisitraukė mane arčiau savęs. Savo smakrą padėjo man ant galvos. Palaukit, ką? Ką po galais jisai čia daro?
-Aš negaliu, Sara. Bet aš tikrai noriu tai padaryti. Nenorėčiau būti tokioje situacijoje kaip tu, bet aš tiesiog negaliu. - tarė jis ir tai nuskambėjo tikrai atsiprašančiai. Jis žinojo, jog tai kaip jie elgėsi buvo blogai. Jis žinojo, kad aš nukentėjau ir tada...jis nusprendė nieko dėl to nedaryti. Kodėl?
-Bet tu žinai, kad tai blogai! Tau ši mintis iš pat pradžių nepatiko! Kodėl tu man nepadedi grįžti namo pas savo šeimą ir draugus? - pradėjau kukčioti. Norėjau patraukti jo rankas nuo savo liemens, bet jis mane laikė tik dar stipriau taip, jog negalėjau pasprukti nuo jo. Dieve, vampyrai tikrai stiprūs.
-Žinau. Mes tiesiog negalim tau leisti kam nors tai pasakyti. Tai mus sužlugdys. - pasakė jis man, Garsiai atsidusau ir pažiūrėjau į jį. Wow, jo akys buvo nuostabios! Ne! Negaliu taip daryti ir toliau! Nebegaliu fangirlinti prie One Vampire Direction!
-Bet kam aš galėčiau pasakyti? Niekam, nes vis tiek niekas manimi nepatikėtu ir aš negalėčiau to padaryti mano.....mėgstamiausiai vaikinų grupei. - sušnibždėjau, bet jis išgirdo kiekvieną žodį kurį sakiau. Vampyrai viską girdį. Jis pakėlė antakį, pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo. Nesusilaikiau ir nusišypsojau atgal. Kodėl jaučiausi taip lyg galėčiau Liam pasitikėti, bet ne kitais?
-Mes tavo mėgstamiausia grupė? - paklausė ir pradėjo žaisti su mano plaukais. Liam James Payne žaidė su mano plaukais! O, Dieve! O, Dieve!
-Em, taip. Man labai patinka jūsų muzika...jo. Jūs gerai šokat. - tariau, o jis nusijuokė. Pastebėjau kaip mano sakinys nuskambėjo panašiai į sakinį kai Louis kalbėjo apie Sussan Boyle. Prakeikiau save už tai. Damn it!
-Ačiū tau. Louis tai labai patinks! - pasakė jis, o aš išsižiojau ir žadėjau kažką sakyti, bet tik atsidusau. Ne! Aš nenoriu, kad likusieji tai išgirstu! Likusieji buvo kitame kambaryje, bet jie greičiausiai viską girdėjo ką su Liam kalbėjom.
-Pasakysiu jam vėliau! - pasakiau greitai ir Liam nusijuokė ir vėl. Prigavau save taip pat besijuokiančia. Manau, kad galiu su Liam bendrauti normaliai nors jis ir vampyras.
-Žinai....dėl to, kad tu pasiliksi kurį laiką su mumis.... - tarė Liam ir nusuko savo akis kai tai sakė. Aš negaliu su jais čia pasilikti. Aš jiems jau tai sakiau. -Aš noriu, jog tu pažintum mus geriau. - užbaigė sakinį Liam. Pakėliau akis ir pažiūrėjau į jį. Liam veide švietė šypsena, silpnai nusišypsojau jam atgal. Liam šypsena buvo pilna laimės.
-Em, gerai. - tai buvo viskas ką pasakiau ir sulaukiau apkabinimo iš Liam. Jis tikrai mane apsikabino. Kodėl? Nežinojau. Nejau jis manė, kad aš sutikau jiems visiems duoti dar vieną šansą? Pasitikėti jais visais? Viešpatie. Ką aš padariau? Kaip tik tuo metu Louis įšoko į kambarį. Jis atrodė labai pavargęs. Ką jis darė? Po jo akimis buvo galima matyti ratilus, o jo plaukai nežymiai susivėlę.
-Kaip sekas, Lou? - paklausė Liam, o aš ir vėl žvelgiau per langą. Louis šoko ant sofos ir nusileido ant mano kojų.
-Auč! - sudėjavau, o jis tik nusišypsojo. Tikrai, aš jam noriu nukirsti galvą.
-Mes su Niall alkani. - tarė Louis ir staiga pažiūrėjo į mane. Palaukit, ką? Ne, ne, ne!Tik ne vėl. Pasilenkiau arčiau Liam ir jis apkabino mane tvirčiau. Nejau jis bandė mane apginti? Jėga!
-Virtuvėje yra maisto, Lou. - tarė Liam santūriai, o Louis tik pašaipiai pažiūrėjo į jį.
-Leisk man pamėginti dar kartą. - Tarė Louis. - Mes su Niall esam ištroškę. - pabaigė jis. Jo akys piktai žibėjo. O, Dieve.
-Virtuvėje yra čiaupas. - tarė Liam ir palinksėjo galva virtuvės pusėn. Jis pašaipiai pažiūrėjo į Louis, kuris tik pavartė akis ir nušoko nuo sofos. Jis pradingo kambaryje ir uždarė duris už savęs. Dabar supratau kodėl jis atrodė taip nenormaliai. Jam reikėjo....kraujo. Dieve, nekenčiu to sakyti. Šlykštu!
-Mes išeinam, Liam. - tarė Niall ir žengė link durų, Louis ėjo jam iš paskos. Liam juos sustabdė.
-Pasiimkit Harry su savimi! Jis gerai moka paslėpti jūsų palikta netvarką. - tarė Liam ir staiga Harry atsirado netoli manęs, žaidė su mano plaukais. Pasitraukiau nuo jo ir rankomis apsivyjau Liam liemenį. Jaučiausi taip lyg tikrai galiu juo pasitikėti. Kas tai buvo?
-Sveika, meile! - tarė linksmai Harry, o aš tik pakėliau akis į jį. Ko jis dabar norėjo? Jis vis dar žiūrėjo į mane, nusisukau nuo jo ir paslėpiau savo veidą Liam krūtinėje.
-Harry, Niall ir Louis eina medžioti. Tu eisi su jais. Jiems reikia kažko kas gerai paslepia pėdsakus. - tarė Laim ir mano akys išsiplėtė. Jie eina medžioti? Tai reiškia...jie eina maitintis ir nužudyti nekaltus žmonės! Ne! Jie negali to daryti! Tie žmonės nieko nepadarė. Jie tiesiog negali!
-Palaukit! Ką jus vaikinai darysit? - paklausiau išsigandusi. Niall kaip tik atidarė duris ir jau ruošėsi išeiti. Atsitraukiau nuo Liam, o jis nuo manęs ir aš atsistojau ir nubėgau prie Niall. Uždariau duris, o jis per petį pažiūrėjo į kitus vaikinus sumušusių žvilgsniu.
-Apie ką galvoji, Sara? Mes einame maitintis. - tarė Louis lėtai vis dar žiūrėdamas į mane. Aiktelėjau. Kaip jis gali tai sakyti taip....ramiai?
-Bet tai reiškia, kad jūs sužeisit žmones! - pasakiau ir pakėliau akis į Niall kuris mėgino atidaryti duris. Jis niekur iš čia neis!
-Taip. Bet mes jų nežudysim nebent.....žinai? mes negalime savęs kontroliuoti. - tarė Naill ir patraukęs mano ranką nuo durų nustūmė mane šalin. Ne! Aš negaliu leisti jiems to daryti!
-Ne tie žmonės nieko jums nepadarė! Jūs negalite tiesiog jų sužeisti! - jaučiau kaip akyse kaupiasi ašaros. Damn, ir vėl pradėsiu verkti, nejau dar neužtektinai prisiverkiau? Harry staiga atsirado prie manęs, jo rankos apsivijo mano liemenį. Mėginau patraukti jo rankas šalin, bet jis prisitraukė mane arčiau.
-Bet jei mes nesimaitinsime....mes mirsime.... - sušnabždėjo jis man, pažiūrėjau į Louis ir Niall kurie linksėjo galva tam pritardami.
-Tai jūs tiesiog žudysite nekaltus žmonės vietoj to, kad patys mirtumėte? Taip nesąžininga! Jūs negalite to daryti! - šaukiau ir jaučiau kaip ašaros bėga mano skruostu.
-Atsiprašau. Sara. Nėra kitos išeities... - sušnibždėjo Harry ir paleidęs mane nuėjo link Louis ir Niall prie durų. Staiga man šovė mintis, reikia veikti greitai jeigu noriu juos sustabdyti. Mąsčiau ar tai suveiks, jei jie manęs pasiklausytu bent kartą. Buvo penkiasdešimt ant penkiasdešimt, jog jie manęs nesiklausys.
-Palaukit! Išeitis yra.... - pasakiau ir visi atsisuko į mane, o Liam pakilo nuo sofos. Jie visi žiūrėjo į mane smalsiai. Ar jie žinojo ką aš pasakysiu?
-Tikrai? Ir kokia ta išeitis yra? - paklausė Harry manęs ir priėjo arčiau manęs. Nurijau seiles ir pažiūrėjau į juos visus kaip tik begalėjau drąsesniu žvilgsniu. Patraukiau plaukus kurie buvo už ausies. Giliai įkvėpiau.