Bad Blood

61 Dalis

Saros P.O.V.

Suklykiau, kai mano veidas susidūrė su pagalve. Atsisėdau tiesiai kaip strėlė ant lovos ir aiktelėjau. Aš visa prakaitavau, mano plaukai buvo prilipę prie kaktos, ir aš jaučiausi tokia išėjus iš šio pasaulio.. Lyg vis dar sapnuočiau. O Dieve mano. Tas sapnas.. jis buvo toks tikroviškas, galėjau prisiekt, kad tikrai mačiau Harry.
-Pabusk,pabusk,-sušuko, trenkdamas dar kartą su pagalve man per veidą. Atsidusau, nustumdama jį šalin, ir jis iškrito iš lovos, juokdamasis iš mano suirzusios nuotaikos.
-Na, kažkas dar neatsibudo!-jis nusijuokė, bet pažiūrėjęs į mane, susiraukė. Jo smaragdinės akys buvo pilnos nerimo. Jis atsisėdo ant lovos, šalia manęs, bet aš instiktyviai atsitraukiau nuo jo.
-Sara?-tarė ir aš žvilgtelėjau į jį,
-Kas blogai?
-Tu tikrai nekaip atrodai.
- Ačiū,-sumurmėjau, papurtydama galvą,
-Tai.. niekis. Tiesiog sapnavau košmarą. Jis linktelėjo. -Galėčiau paklaust, apie ką? O,Dieve. Jaučiau kaip išraudonuoju dešimčia atspalvių, ir nusukau žvilgsnį į savo rankas, pradėdama sukioti pirštus. -Er, tiesiog.. na žinai? Košmaras! Baisus šlamštas... kuris niekada neatsitiks,-tariau, bandydama įtikinti labiau save, nei Harry. Jis pakėlė antakius, pakreipdamas galvą į šoną žinoma netikėdamas nei vienu mano žodžiu. -Sara?-tarė griežtu tonu. Aš mirktelėjau, vėl nuleisdama savo žvilgsnį. Nesiruošiu jam papasakoti, kad sapnavau, kaip mes mylimės. Kaip tai tiesiog nemalonu?! Jis tai primintų visą laiką ir ilgainiui bandytų tai paversti realybe. No,sir! -Jei atvirai, nieko nebuvo!-tariau šiek tiek per greitai. Harry pakėlė mano smakrą aukščiau, kad matyčiau jo žvilgsnį, bet aš laikiau akis nuleidusi. Harry sukikeno, glostydamas mano skruostą. Krūptelėjau nuo jo prisilietimo ir jis susiraukė. -Negi tu sapnavai, kaip skriaudžiu tave?-paklausė. Dieve, kaip jis sužinojo, kad sapnavau apie jį? Jis buvo per geras, skaitydamas iš veido išraiškų. Galbūt krūptelėjau dėl to, kad jis šalia manęs ar dėl to, kad jis lietė mane, ir tai tiesiog davė jam užuominą? Kai jis lietė mane... NE! Negaliu apie tai galvoti. -Sara!-jis švelniai papurtė mane.-Ar sapnavai kaip skriaudžiu tave?-paklausė. -Ne visai,-sumurmėjau ir jis papurtė savo galvą. -Prašau, tiesiog žinok, kad aš niekada negalėčiau tavęs nuskriausti,-tarė, o aš tik linktelėjau. Jis švelniai priglaudė savo lūpas prie manųjų, dilkčiojimas ir prisiminimai iš sapno perbėgo per mane. Greitai atsakiau į bučinį ir atsitraukiau, atsikeldama ir pasisukdama link dušo durų. Harry atsistojo už manęs. Vaikščiojau svyruodama ir tada atsisukau į sutrikusį Harry. -Kokia šiandien diena?-paklausiau. Jis susiraukė. -Trečiadienis. -Laikas? Harry pažiūrėjo į savo telefoną. -Pusė devynių vakaro. Oh.Wow. Laikas greitai bėga, negi ne? Buvo pirmadienis, kai kalbėjau su Niall, tai kodėl staiga atėjo tas seksualinis sapnas? Urrgh. Prieš penkias dienas tiek daug negalvojau apie tai, kai su vaikinais leidome laiką žiūrėdami filmus ir žaidžiant 'Twister',kurį Louis visada laimėdavo. Tada buvo nepatogus momentas, kai Liam sėdynė buvo šalia mano veido, bet yeah. -Oh.. turbūt buvau pavargusi. Harry linktelėjo -Taip, ir tai buvo tiesiog blogas sapnas, per kurį tu visą laiką sukiojasi ir blaškeisi, tad nusprendžiau tave pažadinti. -Ačiū Dievui, pažadinai,-sumurmėjau. Harry atsiduso ir prirėmė mane prie sienos. Jis švelniai sugriebė mano rankas šiek tiek aukščiau, bet staiga grubiau. Aiktelėjau, kai mano nugara atsitrenkė į sieną. Jis grubiai stumtelėjo mane, na ne visai, taip tik atrodė, nes tuo momentu buvau tikrai silpna ir pavargusi. -Harry, kas yra?-paklausiau suirzusi. Man tikrai reikėjo dušo. Kelios Harry garbanos užkrito prieš jo akis ir aš jas patraukiau. Jis atrodė tikrai pavargęs, kai spoksojo man į akis. -Sara, prašau, papasakok ką sapnavai. Prisiekiu, nesijuoksiu, net jei tai bus kažkas tokio kvailo, kaip, kad tave persekiojo milžiniški vorai ar Niall suvalgė tavo batus.-Harry tarė ir aš sukikenau. -Aš nesijaudinu ar tu juoksiesi, aš jaudinuosi dėl to ką tu darysi, kai aš papasakosiu,-prisipažinau ir jis vėl susiraukė. -Prižadu nieko nedarysiu, kas tave įskaudintų ar suerzintų. Aš net nesirūpinsiu dėl to,-tarė ir aš vėl išraudau. -Bet tai dalykas, dėl kurio tu tikrai rūpinsiesi,-tariau. Harry vėl pakėlė mano smakrą ir priglaudė savo kaktą prie manosios. Jo akys surimtėjo, kai jis pradėjo kalbėt. -Aš prižadu,Sara. Aš prikandau lūpą ir nuleidau žvilgsnį. -Sara, prašau papasakok m..-Harry pradėjo, bet aš nutraukiau jį. -Ne, Harry, aš negaliu. -Ne, tu gali, bet nenori. -Kodėl tada negali tiesiog užmiršti to? -Nes man smalsu. -Na, neturėtum savo smalsumui leisti, užvaldyti tave. -Aš jau leidau. -Ne. -Prašau. -Ne. -Prašau. -Ne! Jis atsiduso, žiūrėdamas man į akis. -Prašau papasakok man, Sara! Prižadu nesijuokti, niekam nesakyti ar net.. -Aš sapnavau, kaip mes mylėjomės! Gerai?!-suklykiau jam į veidą ir nuleidau akis. Jo spaudimas sumažėjo ir jis žengė žingsnį atgal, atlaisvindamas mano rankas, kurias buvo suėmęs. -T-tu tikrai tai sapnavai?-jis greitai paklausė, o aš lėtai linktelėjau. Atsitiktinai žvilgtelėjau į jį ir jis sutrikęs žiūrėjo į mane. -Nežinau kodėl, bet.. sapnavau. GERAI? Dabar laimingas?-paklausiau ir jis priėjo prie manęs. Apsivijo mane rankomis, prisitraukdamas arčiau. Jaučiau išsiveržiančias ašaras iš mano akių kampučių, o jis švelniai glostė mano nugarą. -Atsiprašau,-tarė.-Aš nesitikėjau kažko tokio nemalonaus tau.- Aš linktelėjau į jo krūtinę. -Na, dabar žinai. Jis linktelėjo. -Na aš nustebęs, kad tu sapnavai tai. -Bet sapnavau,-pripažinau. Jis laikė mane savo ilgomis rankomis, su maža šypsenėle, nuvalydamas mano ašaras. -Aš sutrikęs dėl to.. ir tu manęs nekęsi, kai kai ko tavęs paklausiu,-tarė ir aš susiraukiau. -Harry, jei nori paklausti ar galėtume tai padaryti realybėje, tai mano atsakymas ne,-tariau, o jis tik nusijuokė, papurtydamas galvą. -Ne aš ne to noriu paklausti,-tarė. -Tada ko? -Ir kaipgi buvau aš?-paklausė su šypsenėle. Aš atsidusau, pavartydama akis ir nustumdama jį nuo savęs. -Tu neįtikėtinas,-tariau jam per petį, eidama į vonią nusiprausti. -Stengiuosi,-išgirdau jį sušunkant.