Bad Blood

78 Dalis

Harry P.O.V.

-Per daug skubu, taip?-paklausiau, o ji prikando savo lūpą ir linktelėjo.-Atsiprašau.

-Viskas gerai. Tiesiog... tiesiog aš negaliu, Harry,-paaiškino, rausdama.-Aš net nežinočiau ką daryti ir... aš bijau.

-Aš suprantu, Sara. Aš jaučiausi lygiai taip pat, kai buvo mano pirmas kartas,-sumurmėjau ir ji pakėlė antakį. Ji išsišiepė, patraukdama mano garbanas nuo veido.

-Maniau, tu dairei dvigubai galingiau?-ji nusijuokė, o aš aiktelėjau.

-Kaip drįsti?!-aiktelėjau, apsimesdamas įskaudintą, o ji tik nusijuokė iš manęs, pirštu vedžiodama ant mano skruosto. Nusišypsojau, kai ji priglaudė visus pirštus prie mano skruostų.

-Man visada patiko tavo duobutės,-tarė, šiek tiek išrausdama, o aš sukikenau. Jai patinka mano duobutės, huh?

-Man visada patiko tavo akys,-ištariau ir ji išsišiepė, pavartydama akimis.

-Turi gražias akis, Harry,-pagįrė ir aš vėl sukikenau, nusiridendamas nuo jos. Pastačiau ją ant kojų ir apsivijau rankomis jos kūną. Ji sukikeno ir pakštelėjo man į lūpas dar kartą, o poto aš priglaudžiau savo viršugalvį prie jos.

-Savo akimis galiu matyti tavo grožį,-ištariau, o ji pakėlė antakį.

-Nustok būti toks padlaižūnas,-nusijuokė, žaismingai trenkdama man per ranką. Pakėliau ją ir apsukau apkabindamas ir ranka glostydamas jos plaukus. Ji greitai apsivijo kojomis mano liemenį, o aš perkėliau ją, tad ji buvo man ant nugaros. Ji vėl sukikeno, pasidėdama galvą ant mano peties.

-Į miegamąjį!-sušuko, o aš klausiamai pakėliau antakį.

-Yes, ma'am!-tariau, bėgdamas laiptais. Skriejau koridoriumi, bet kai tik pralėkiau pro Saros kambarį, ji trūktelėjo mano plaukus.

-Ow!

-Harry! Mano miegamąjį,-nusijuokė, o aš atsidusau.

-Gerai,-įsižeidžiau, o ji tik nusijuokė iš manęs ir nušoko nuo mano nugaros. Su šypsena veide, ji apsuko mane veidu į ją. Ji supynė mūsų pirštus kartu, o aš atsidusau.

-Jei nori, gali miegoti su manimi,-pasiūlė ir aš nusišypsojau.

-Galiu?-pasiteiravau, o ji pakštelėjo man į skruostą ir pastūmė link mano kambario.

-Jei... vilkėsi ką nors,-pareiškė, įeidama į savo kambarį. Papurčiau galvą su šypsena veide ir įbėgau į savo kambarį, nusiimdamas švarką. Kartu su peteliške ir marškiniais numečiau švarką ant lovos ir nusiaviau batus. Greitai nusiaviau kojines, numesdamas jas ant žemės ir išbėgau pro duris link Saros kambario. Tyliai atidariau duris ir apsižvalgiau. Kodėl visada turiu ateiti tada, kai ji persirenginėja? Tai tikrai gerai...

-Žinau, kad tu čia, Harry,-tarė, o aš nurijau seiles, įeidamas į kambarį ir po savęs uždarydamas duris. Ji neatsisuko, kai priėjau prie jos ir apsivijau rankomis jos nuogą pilvą.

-Tu tikrai atrodai pritrenkenčiai su šiais rožiniais apatiniais, Sara,-sukikenau, o ji taip pat sukikeno, apsisukdama mano rankose ir nužvelgdama mano pusnuogį kūną.

-Sakiau, kad užsivilktum ką nors,-pareiškė, o aš sukikenau.

-Aš vis dar su apatiniais,-nekaltai tariau, o ji tik pavartė akimis, ištrūkdama iš mano glėbio. Jos suknelė padengta krauju, kabėjo ant kėdės atlošo kitame kambario gale. Atrodo, paruošta šiukšliadėžei, huh? Sara įsiropštė į lovą ir užsiklojo antklode, o aš išsišiepiau, atsiguldamas šalia jos ir apsivydamas ją rankomis. Ji prisiglaudė prie mano kaklo ir aš tyliai atsidusau, prisitraukdamas ją arčiau. Ranka glosčiau jos liemenį, apkabindamas ją, o ji suvirpėjo nuo mano prisilietimų.

-Harry... ne šiąnakt,-mieguistai ištarė. Pakėliau antakį, pažvelgdamas į ją su šypsena veide.

-Ne šiąnakt?-paklausiau, o ji prikando lūpą išrausdama. Net tamsiame kambaryje galėjau matyti, kaip jos skruostai nusidažo rožine spalva.

-Labanakt, Harry,-sušnibždėjo.Prisitraukiau ją arčiau ir padėjau smakrą ant jos galvos, pradėdamas niūniuoti ‚Moments'.

-Labanakt, meile,-atsakiau, o ji sukikeno.

-Girdėjau, kaip prieš tai dainavai,-ištarė ir aš susiraukiau.

-Prieš tai?

-Kai manei, kad miriau.

-Oh,-sumurmėjau ir ji vėl sukikeno.

-Viskas gerai, Harry. Negalėjau tavęs taip palikti, tik ne tada, kai dar reikėjo pasikalbėti su tavimi,-ištarė, žiūrėdama tiesiai man į akis. Pakėliau antakį, parodydamas, kad tęstų.-Turėjau atsiprašyti. Tikrai. Taip pat turėjau kai ką pasakyti...

-Ką?-paklausiau. Prašau, kad tai būtų tai apie ką aš galvoju?!

-Aš taip pat tave myliu,-sušnibždėjo. Ji nurijo seiles, o aš linktelėjau.-Myliu tave.

Nusišypsojau jai, priglausdamas lūpas prie jos greitam, švelniam bučiniui.

-Aš myliu tave labiau.

Okeyy.. įkeliau dar vieną dalį, nes jūs labai jos prašėte :) BET kadangi istorija artėja prie pabaigos, dalis kelsiu rečiau, nes nenoriu jos pabaigti labai greitai :)