Saros P.O.V 52 dalis
-Man labai patinka, Harry! - tai pasakius jis nusišypsojo man, parodydamas savo mieląsias duobutes skruostuose, po kuriais slėpėsi ir perlo baltumo dantys. Jis tikrai buvo gražus, negalėjau to neigti net jeigu ir jaučiau jam neapykantą dėl visko ką jis man padarė. Staiga visi tie jausmai išnyko.
Vietoj to aš jaučiuosi taip, lyg būtume pažįstami jau eilę metų, kartu patyrę visokių keistų įvykių...
-Džiaugiuosi, kad tau patinka, vaikinams turbūt taip pat patiks bendras skambesys. Na, kaip jautiesi būdama pirma fane, kuri išgirdo naują mūsų albumą? - paklausė Harry manęs, jo akys skaisčiai švietė. Išsišiepiau jam ir jis man atsakė tuo pačiu.
-Puikiai! Aš tiesiog negaliu net išsakyti žodžiais, kaip man patiko! Turiu pasakyti, kad šis albumas geresnis nei Up All Night, nors man jis taip pat patiko. Visos dainos tokios gražios ir... wow, - pagaliau pabaigiau. Dar vis negalėjau patikėti, kad išgirdau savo mėgstamiausios grupės albumą dar prieš jam oficialiai išeinant ir dar pats Harry Styles man pasiūlė jį pasiklausyti, kas mane labai nustebino. Jausčiausi kalta, jei būčiau bandžius nugirsti albumą savo valia.
-Na, tikrai džiaugiuos, kad jį išgirdai, - nusišypsojo jis, - tavo reakcija buvo juokinga.
-Oh. - subumbėjau ir pažvelgiau žemyn į savo delnus. Lažinuosi, kad dabar šypsaus kaip kokia idiotė. Puiku.
-Ne, nieko tokio, nesigėdyk, Sara. Tai buvo miela, - tarė jis ir pakėlė mano smakrą, kad jo gręžiantis žvilgsnis peržvelgtų kiaurai mano akis. - Buvo miela stebėti tave, besišypsančią kaip kokią keistuolę.
Man sukikenus pastebėjau dar vieną Harry šypsnį prieš jam atsistojant nuo jo vietos ant lovos. Pasukau nešiojamąjį kompiuterį savo pusėn ir paspaudžiau „play" mygtuką Change My Mind dainai, kurią jau kaip ir įtraukiau į savo mėgstamiausias. Harry svajingai vyptelėjo kai išgirdo, kokią dainą išsirinkau. Pastūmiau kompiuterį tolyn nuo savęs ir ištiesiau kojas per visą lovą.
-Mėgsti šitą, ar ne? - vaikinas paklausė, stovėdamas prie lango. Pakėliau žvilgsnį į jį, einantį manęs link ir linktelėjau.
-Aha, tiesiog įsimylėjau dainos žodžius, - tariau ir jis man nusišypsojo. Harry sustojo vos pasiekęs lovos kraštą ir ištiesė man savo ranką. Lėtai ištiesiau savo plaštaką ir pasodinau jį vaikino delne, kuris staigiai, bet švelniai bei tvirtai pakėlė mane nuo lovos. Jis nesišypsojo, bet jo skvarbus žvilgsnis į akis privertė mano veidą degti. - Ką tu darai? - sušnabždėjau, kai Harry prisitraukė mane arčiau savęs. Jis krestelėjo galvą į šoną ir laisva ranka suėmė kitą mano delną. Ją paguldęs man ant peties, savo plaštaką uždėjo ant mano liemens, laikydamas mūsų kūnus šalia. Harry nusiuntė man mažytį šypsnį ir, nepatraukdamas nuo manęs akių ėmė lėtai vesti mane po kambarį lėtu valsu, judėdamas pagal muzikos ritmą.
-Šoku su tavimi, - sukuždėjo man žemyn ir aš jam šyptelėjau. - O ką, negalima?
-Er, ne... Aš tiesiog nemoku šokti, - prisipažinau jam ir jis plačiai nusišypsojo.
-Na, aš galiu, - tarė jis ir aš pakėliau antakį. Po visų tų video, kuriuose Harry su vaikinais šoko, jis vistiek sakė, kad moka šokti?! Melagis.
-Nesu tikra ar nemeluoji, - tai pasakius jis nusijuokė ir galvos krestelėjimu numetė savo garbanas į šoną. Arrgh tas prakeiktas garbanų krestelėjimas!
-Na, tuomet man tiesiog reikės tai pataisyti, - tarė jis ir aš susiraukiau. Ką gi jis dabar sugalvojo?
-Ir kaipgi tu tai padarysi? - paklausiau ir jis pakėlė antakį. Harry paleido mano liemenį ir apsuko mane ratu toliau nuo savo kūno prieš vėl prisitraukdamas mane arčiau ir pakeldamas mane ant rankų lyg nuotaką. Dūstelėjau dėl staigaus jo judėjimo ir greito pozos pasikeitimo. Jis mirktelėjo man ir ėmė lenktis žemyn. Harry veidas buvo taip arti manojo, kad galėjau jausti jo šiltą kvėpavimą, glostantį mano veidą ir matyti ryškiai žaliai šviečiančias jo akis priešais mane. Nuo jo veido patraukiau kelias garbanas ir šyptelėjau. Jis tikrai buvo kvailas, romantiškas, garbanotas idiotas ir vampyras.
-Na? - paklausė Harry ir aš jam plačiai išsišiepiau.
-Nė velnio, - tariau ir jis atsiduso. Staiga pajaučiau, kad krentu ir Harry šalia nebėra. Nukritau ant žemės ir, greitai pakilusi, nusivaliau nuo savęs dulkes prieš imdama žvalgytis aplink. Kur, po paraliais, jis buvo?
-Harry?! - pašaukiau.
-Jei surasi mane, aš tave apdovanosiu! - Išgirdau jo balsą iš apačios. Pasisukau durų link ir žvilgtelėjau į koridorių, bet jo ten nebuvo. Išleidusi susierzinusį atodūsį ėmiau leistis laiptais jo ieškoti. Tiesiog negalėjau susitaikyti su šita velniava, tad dribau ant sofos ir įsijungiau televizorių, ieškodama tarp muzikos ir kitus kanalus, kol radau MTV. Nusijuokiau, kai pamačiau, ką rodė.
-Ei, super žvaigžde! Tave rodo per teliką! - surikau, žinodama, kad jis mane išgirs iš betkurios namo vietos. Peržiūrėjau Gotta Be You vaizdo klipą iki galo ir vėl ėmiau junginėti kanalus vieną po kito, nerasdama niūeko įdomaus. Išjungiau televizorių ir vėl įsitaisiau tarp kalno pagalvėlių.
-Sara! - išgirdau Harry sukriokant kažkur namo gilumoje. - Tu turėtum manęs ieškoti!
-Ir ieškau! - sukikenau ir užsidengiau veidą pagalve, stengdamasi neišsidupti, kad juokiuos.
-Ne, neieškai! Tu guli ant sofos! - atsakė jis ir aš mečiau pagalvę ton pusėn, iš kur sklido jo balsas ir išgirdau jį juokiantis. Spėju, kad net jo nepasiekiau..
-Nepataikei! - tarė jis ir aš pavarčiau akis.
-Ai, „per kliša, per kliša, tad dabar bučiuok mane", - parodijavau jo balsą ir staiga dūstelėjau kai pajutau Harry užšokant ant manęs per sofą, o man atsimerkus jo veidas buvo kelių colių atstumu nuo manojo. Be jokio perspėjimo jis prispaudė savo lūpas prie manųjų, padovanodamas man minkštą, švelnų ir greitą bučkį, kuris truputėlį išmušė mane iš pusiausvyros.
-Suradau... Tave, - kvėptelėjau vosm jam atsitraukus ir jis nusišypsojo.
-Negalėjau atsispirti tavo pasiūlymui.

KAMU SEDANG MEMBACA
Bad Blood
Fiksi PenggemarKas jeigu tavo draugai nėra tais kokiais tu manei jie yra? Kas jeigu tavo kaimynas turi tamsią paslaptį? Ir kas jeigu įžimybės, kurias mes visi žinome yra ne žmonės? Kas jeigu jie yra kažkas žmogui nežinoma? Kas jeigu jie monstrai ištroškę kraujo? ...