Bad Blood

98 Dalis

Saros P.O.V.

-Tu turėtum pailsėti, Sara,-Harry tarė, sukabindamas mūsų rankas. Jo pirštai susipynė su manaisiais, kai jis prisitraukė mane prie savęs, nugara prie jo krūtinės. Atsidusau ir užmerkiau akis. Name likome tik aš ir Harry. Po to, kai buvo visiems pranešta, jog aš vėl 'gyva', pas Harry buvo surengtas nedidelis vakarėlis. Niall pakvietė kitus vaikinus ir, kai jie pamatė mane, buvau suspausta jų apkabinimų.
Louis truputį piktai mane stebėjo ir prisitraukęs Eleanor, laikė prie savęs, kuo toliau nuo manęs. Nekaltinu jo. Prieš tai praradau savitvardą ir užpuoliau ją... Dabar, kai aš... vampyrė, viskas lyg dingsta mano mintyse. Bet kada, kai esu šalia merginų ir užuodžiu jų kraują, jaučiu kaip mano naujos iltys išlenda. Harry laikė mane arti savęs ir atidžiai stebėjo, kai merginos buvo šalia. Jaučiausi taip bpogai, kad sužeidžiau Eleanor, bet svarbiausia, kad jai viskas gerai. Ji sakė man, kad viskas gerai, tik pasistengti, jog tai nebepasikartotų. Žinoma, jog sutikau su ja ir dar kartą atsiprašiau, priš jai leidžiant ją apkabinti, o Louis atidžiai stebint. Dabar, kai laikrodis rodė vienuoliką vakaro ir Harry nusprendė nuo visų išvalyti namą, tad likome tik dviese. O aš stovėjau prie lango ir stebėjau lietų. Tai keista, nes galiu matyti viską. Galiu matyti kiekvieną mažą dalelę lauke. Prisiekiu, net nesistengdama galėjau matyti dulkes. Paklausiau Harry, kodėl taip staiga galiu viską matyti geriau, ir žinoma atsakymas buvo toks, kokio ir tikėjausi. Tai mano nauja vampyrės rega. Ir taio ne tik rega. Taip pat galiu ir viską girdėti. Kai merginos buvo čia, galėjau girdėti kiekvieną jų įkvėpimą ir kiekvieną širdies dūžį. Man taip keista girdėti viską aplink save ir netgi toliau. Galiu girdėti ir žmones šnekučiuojantis lauke, ir gatvėje, medžiuose, čiupbant paukščius. Harry ranka apsivijo mano liemenį ir prisitraukė mane arčiau savęs, jei tai įmanoma. Jis atrėmė savo smakrą ant mano pietės ir niūniavo kažkokią melodimą man į ausį. Nusišypsojusi, suėmiau jo rankas ir tvirtai suspaudžiau. Šiek tiek išsigandau, kai jis aiktelėjo.
-Ow,-sumurmėjo man į ausį. Mano akys išsiplėtė, kai supratau ką padariau. Greitai paleidau jo rankas ir žengiau žingsį toliau nuo jo. Nustebau, kai jis šypsojosi man.
-Sužeidžiau tave?-aiktelėjau, žiūrėdamas žemyn, į savo rankas. Harry tik nusijuokė, papurtydamas galvą.
-Tu nauja vampyrė, Sara, pirmosiomis savaitėmis tu būsi stipresnė,-Harry paaiškino, poto vėl ištiesdamas man rankas. Šypsodamasi, vėl įsitaisiau jo glėbyje, o jis apsivijo mane rankomis. Įkvėpiau jo kvapo, kai jis pirštais glostė mano plaukus. Prieš prakalbant, jis stipriau mane suspaudė ir giliai įkvėpė.
-Jau galvojau, kad praradau tave,-tarė.
Atsitraukusi, pažvelgiau jam į akis, poto priglausdama savo lūpas prie jo. Kol mūsų lūpos kartu judėjo, Harry leido savo rankai slyst žemiau mano liemeniu, per nugarą, link klubų, kuriuos švelniai suspaudė. Žinojau, kad jis norėjo, jog pašokčiau, tad taip ir padariau, kojomis apsivydama jo liemenį. Harry įkišęs liežuvį man į burną, kovojo su manuoju ir aš sukikenau. Taip bijojau, kad daugiau jo nebepamatysiu, kad taip dabar jį jausti nuostabu. Galvojau, jog nebeišgirsiu jo balso, niekada nebegalėsiu pirštais braukti per jo garbanas, ir niekada nebegalėsiu jo pabučiuoti... šios mintys gąsdino mane.
Staiga mes stūmėmės per Harry miegamojo duris. Harry uždarė jas su koja, poto apsukdamas mus ir eidamas link lovos. Jaučiau, kaip mano nugarą paliečia čiužinį ir po akimirkos, Harry atsidūrė virš manęs, o jo rankos atremtos abiejuose mano galvos pusėse. Mūsų burnos niekada neatsiskyrė, kai jis paguldė mane ant lovos.
-Padėsiu tau ištverti tai, Sara,-Harry tarė, atsitraukdamas ir žiūrėdamas man į akis. Patraukęs man plaukus nuo veido, pakštelėjo man į lūpas ir atrėmė savo viršugalvį į manajį.
-Manau, man viskas gerai, Harry,-atsakiau. Jis tik papurtė galvą ir atsitraukė, nusiridendamas į kitą lovos pusę. Atrėmęs savo galvą rankomis, jis pažvelgė į mane. Atsiguliau ant šono ir mano akys sutiko jo, o jis tik prikando lūpą.
-Neilgam,-tarė ir aš susiraukiau.-Tu išprotėsi dėl kraujo troškimo.
Vėl susiraukiau.
-Bet aš jau gavau šiek tiek kraujo,-atkirtau. Jaučiausi labai kalta, kad užpuoliau Eleanor, bet ji buvo vienintelis kraujo šaltinis šalia manęs, ir aš pagaliau supratau, ką vaikinai turėjo omenyje sakydami, jog negali suvaldyti alkio. Aš net keletai minučių negalėjau prisiminti kas tokie visi buvo. Kai pamačiau susirūpinusi Niall žvilgsnį, tada atsipeikėjau.
-Tai tik truputis, o tu trokši daugiau, Sara,-paaišino ir tada nuleidęs akis į savo rankas, susiraukė. Atsisukau į jo pusę, įdėmisi jį stebėdama. Jis atridė šiek tiek sunerimęs. Netgi labai neramus.
-Kas yra, Harry?-pasiteiravau.
-Kai ko tau nepasakiau. Bijojau, kad nekęsi manęs dar labiau, negu ir taip nekentei,-tarė.
Paėmiau jo didelę ranką savo mažyte ir pradėjau žaisti su jo pirštais. Jis tik šyptelėjo man.
-Ką tu nori man pasakyti, Harry?-paklausiau, nes smalsumas užvaldė mane. Jis dar kartą pažvelgė man į akis, bet jo akys atrodė liūdnos, beveik pilnos ašarų. Ramindama suspaudžiau jo ranką.
-Kai su vaikinais nužudėme tris vaikinus... savo mirmąsias aukas... mes šiek tiek išėjome iš proto ir nužudėme daugiau žmonių,-Harry papasakojo užmerktomis akimis.-Ir daugybę.
-Oh, Harry,-tariau, apsivydama jį rankomis. Jis leidosi sūpuojamas ir aš pirštais glosčiau jo plaukus.
-Tada mes buvome išprotėję, bet dabar mums geriau,-Harry pasakė, vėl žiūrėdamas man į akis. Dabar jos atrodė laimingos, kaip ir anksčiau. Nusišypsojau jam.
-Tu gali išmokyti mane, kaip tai kontroliuoti,-tariau ir jis linktelėjo.-Dabar tu gali visiškai tai kontroliuoti, negi ne?
Jis vėl linktelėjo.
-Yeah, bet retkarčiais pratrūkstame,-Harry įspėjo, o aš linktelėjau.
-Man to užteks,-ištariau, pakštelėdama jam į lūpas.
-Yra ir daugiau, nei kraujas,-paaiškino.-Tu matysi visus aplinkui save senstant, bet pati negalėsi. Tu būsi silpnesnė saulėje ir turėsi bandyti slėpti savo greitį ir jėgą nuo visų.
-Ir šito gali mane išmokyti,-tariau ir jis linktelėjo.
Pagalbai turiu ne tik Harry, bet ir vaikinus. Per visus metus jie tapo profesionalai slėpdami savo būklę ir niekas net nenumano. Visi galvoja, jog jie normalūs vaikinai, tiesiog normali vaikinų grupė. Vampyrai, net nebuvo paminėti.
-Mes visi tau padėsime, Sara,-Harry tarė, o aš nusišypsojau jam.
Jis apsivijo mane rankomis ir prisitraukė arčiau, tad gulėjau ant jo krūtinės. Prisitraukiau prie jo kaklo ir švelniai bučiavau jo odą. Tyli dėjonė pasigirdo iš jo lūpų, o aš išsišiepiau.
-Žinau,-sušnibždėjau, kai jis švelniai glostė mano pečius.
-Visada būsiu šalia, kad padėčiau tau viską ištverti, Sara. Nesvarbu ar tu pasiilgsi savo šeimos, ar bus sunku suvaldyti kraujo troškimą... Būsiu tas su kuriuo galėsi pasikalbėti,-Harry pasakė. Linktelėjau ir atsidusau, kai jis priglaudė mane šiltam apkabinimui. Pasiilgau to, kai jis šaltesnis už mane, bet dabar mes tokios pat temperatūros...
-Ačiū,-padėkojau, užsimerkdama. Harry sukikeno.
-Keista žinoti, jog dabar turiu iltis,-tariau, kai burnoje pajaučiau, jog jos išlenda. Priliečiau jas liežuviu ir išgirdau, kaip Harry vėl sukikeno.
-Yeah, žinau. Būk atsargi ir neįsikask į liežuvį, nes velniškai skauda,-Harry įspėjo, o aš nusijuokiau.
-Tikrai?-pasiteiravau ir jis linktelėjo. Atmerkusi akis, pažvelgiau į jo akis, bandydama suprasti, jis juokauja ar ne. Nope, jis sako tiesą.
-Oh, yes,-atsakė su šypsena veide. Nusišypsojau jam parodydama jam savo iltis, o jis susiraukė, ranka uždengdamas mano burną. Jo pirštas palietė smailų galiuką ir jis nusišypsojo.
-Harry?-kreipiausi.
-Mm?
-Galėsiu tai kontroliuoti?-sušnibždėjau, mintis apie nekaltų žmonių žudymą, velniškai mane gąsdino. Nenoriu, jog viskas baigtųsi man tampant monstre, kuri žudo dėl kraujo. Pasimokiau iš vaikinų dėl žmonių sužeidimo, ir jei aš tapsiu priklausoma nuo kraujo, labai savęs nekęsiu.
-Pats padėsiu tau tai ištverti. Neleisiu pakliūti tau į tuos spąstus,-Harry tarė, glostydamas mano plaukus.
-Niekada neleisi man nukristi?-pasiteiravau. Jis papurtė galvą.
-Visada būsiu šalia, kad sugaučiau tave, kai krisi,-tarė.-Būsiu petys ant kurio galėsi išsiverkti,-pasakė, o aš atsidusau iš nuovargio. Aš tiesiog tokia pavargusi.
-Harry,-vėl kreipiausi, bet jis priglaudė savo lūpas prieš man ką nors pasakant. Jis prisitraukė mane arčiau, tad sėdėjau ant jo. Jis sunėrė mūsų vienos rankos pirštus, o kita laikė mano kaklo galą, laikydamas mane arčiau savęs.
-Mylėsiu tave amžinai, Sara,-Harry sušnibždėjo, o aš nusišypsojau.
-Dabar mes iš tiesų turim amžinybę?-sušnibždėjau jam, supratusi, jog gyvensim daug ilgiau, nei turėtumėme. Harry linktelėjo.
-Taip, ir aš mylėsiu tave kiekvieną tos amžinybės sekundę.

PABAIGA

Kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą! Ačiū ačiū ačiū ačiū ačiūū visoms kurios skaitėte, spaudėt vote! Įpatingas ačiū toms, kurios rašė komentarus, kurie praskraidindavo mano dieną!! Labai tikiuosi, kad skaitysit mano kitas istorijas ir nepaliksit manęs :)) dar kartą jums labai ačiū, aš jus labai myyyyliuuu!! ❤❤❤❤❤❤❤❤❤