Bad Blood

22 Dalis

Saros P.O.V

Negalėjau tuo patikėti. Jis man nemelavo sakydamas, jog turėsiu savo nuosava miegamąjį. Kambarys kurį jis man parinko buvo nežmoniškas. Tiksliau, aš maniau, jog jis nežmoniškas, bet Harry greičiausiai yra prie to jau pripratęs buvo turtingu ir garsiu. Jis buvo žinomas visur aplink pasaulį dėl Dievo meiles. Apsižvalgiau ir pamačiau, jog sienos nenudažytos ir tada už mano akių užkliuvo kampe stovinčios dažų skardinės. O, ne! Mes jug nedažysime, ar dažysime?! Aš buvau tragiška meno reikaluose ir aš tiesiog pridirbsiu jovalo visur. Tikiuosi, jog Harry tai darys ne aš. Gal ir daryčiau tai....bet aš ne jo vergas. Tai buvo tai ką jis gali išmesti iš savo kvailų minčių.
-Praėjimas iki spintos? -paklausiau ir pažvelgiau į atidarytas duris. Harry linktelėjo ir paleido mano ranką kai ėjo link durų. Sekiau jam iš paskos ir pamačiau, jog ji nebuvo didelė, bet trys žmonės laisvai galėjo į ją įeiti ir atsisėsti sukryžiavę kojas ant žemės ir dar būtų likę vietos aplink juos. Ji buvo man per didelė.
-Yup ir čia yra tualetinis staliukas tau, kuris tilpo viduje. -tarė Harry, o aš susiraukiau, jis nupirko daiktų man? Kodėl jis taip daro? Aš nebuvau jam niekuo ypatinga, tiesiog jo mažas augintinis. Niekas daugiau! Jis pastebėjo, jog aš susiraukusi ir pakėlė antakį.
-Viskas gerai? -paklausė jis, o aš linktelėjau.
-Taip. Bet...tu man nupirkai staliuką? Kodėl tu man perki baldus? -paklausiau jo. Skambėjo labai kvailai to jo klausti.'oh, klausyk, Harold! Matai, aš tiesiog galvojau...kodėl tu nupirkai man stalą?' O, Dieve. Aš buvau tokia sutrikusi.
-Matai, aš norėjau, jog jaustumeisi kaip savo senajame kambaryje. Ir aš pamaniau jog spinta tam puikiai tinka. Merginoms patinka spintos ar ne? -paklausė jis manęs ir žiūrėjo į mane susiraukęs. Nusišypsojau ir linktelėjau jam. Harry perbraukė ranka per kaktą ir parodė į dažų skardines. -Taigi kuri spalva iš visų šitų tau patinka? -paklausė Harry ir aš pažvelgiau į skirtingų spalvų skardines. Čia buvo nuo raudonos iki žalios, mėlynos ir purpurinės. Šiek tiek laiko užtruko kol apžiūrėjau rožinę spalva ir išsirinkau blankią rožės spalvą. Ji buvo šiek tiek tamsesnė jei įprasta rožinė spalva ir man ji patiko. Pasilenkiau ir pasiėmiau tą skardinę. Ištiesiau ją Harry ir jis kvailai nusišypsojo. -Reiškia buvau teisus nupirkdamas daug rožinės spalvos atspalviu? -nusijuokė jis ir kaip tik tuo metu suskambėjo durų skambutis. Harry nusisuko į durų pusę, o aš pažvelgiau pro savo petį į jas taip pat. Dieve, kodėl jis paprasčiausiai negali... Kaip atsisukau jis buvo dingęs. Wow... Apsižvalgiau aplink kambarį, mintyse susidėliodama kur kas turėtų stovėti. Norėjau, jog lova stovėtu kairiajame kampe, toliau nuo durų, ir pūkuotas kilimas viduryje kambario ir jis turi būti apvalus. Mėgstu apvalius kilimus. Išėjau iš kambario ir persisvėriau per turėklą ir žiūrėjau kaip Harry atidaro duris. Žiūrėjau kaip jis pasitraukia ir leidžia vaikinams įeiti. Jie visi buvo apsirengė treningus ir Louis turėjo teptuką su savimi. Oh, ne...mes visi eisim dažyti. Nusprendžiau laikytis atokiau nuo Louis kai jis turi teptuką. Dievas vienas težino ką jis padarytu...
-Labas, Sara! -išgirdau kaip Niall sušunka stovėdamas laiptų apačioje ir aš jam pamojavau. Staiga jis stovėjo prie manęs, o plati šypsena puošė jo veidą. Atšokau ir būčiau nukritusi ant grindų, bet jis mane sugavo ir prisitraukė į šiltą apkabinimą.
-Jums vaikinams reiktu nustoti taip daryti! -sudejavau kai atsitraukėme vienas nuo kito. Jis nusijuokė ir pradėjo tempti mane laiptais žemyn. Nušokome nuo dviejų paskutinių laiptų ir tada aš stovėjau prieš visus vaikinus, Liam man šypsojosi, Zayn taip pat, bet jis atrodė labai, labai pavargęs. Oh, vaikine. Louis svyravo į visas puses ir vypsojo į mane, o Niall vis dar laikė mano ranką. Harry stebėjo ką jo draugai buvo apsirengę.
-Man atrodo vaikinai jūs dažymą priėmėte šiek tiek per rimtai. -jis nusijuokė ir Liam pavartė akis.
-Taigi. -tarė Louis mums visiems ir mes visi atsisukome į jį. Jis pakėlė savo teptuką sau prie galvos ir įkvėpė. -Eime dažyti! -nusijuokė jis ir pradingo. Vampyru greitis buvo velniškai nervinantis. Vieną minutę jie būna čia, o kitą jau dingę.
-Zayn, Liam? Gal jūs apsiimsite dažyti kambarį šalia Saros? -paklausė Harry, o jie linktelėjo ir pradingo.
-Aš padėsiu Sarai dažyti jos kambarį, gerai? -Niall paklausė ir aš linktelėjau. Man atrodo aš pastebėjau kaip Harry akys patamsėja sekundei, bet tada jis pradingo laiptų viršuje.
-Louis! Sakiau tau baigti! -išgirdau kaip Zayn šaukia iš kažkur laiptų viršuje. Nusijuokiau taip pat padarė ir Niall.
-Taigi, kokia spalva dažysime tavo kambarį? -paklausė Niall manęs. Aš atsidusau. Naujas kambarys. Man tai skambėjo svetimai.
-Em, rožine. -tariau ir jis linktelėjo man ir tada nusivedė mane į....svetainę? taip, tai turėjo būti svetainė, nes tai buvo didžiausias kambarys ir visi daiktai buvo čia jau sudėti. Pamačiau visus savo maišus padėtus prie durų ir Niall pakėlė didelį, mėlyną maišą.
-Aš ir vaikinai parūpinom tai tau šiandienai. -Niall tarė ir ištiesė man mėlyną maišą.
-Ačiū. -tariau ir jis linktelėjęs nuėjo prie durų.
-Aš palauksiu už durų kol tu persirengsi. -tarė jis ir uždarė duris už savęs. Atidariau maišą ir iš jo ištraukiau baisias, geltonas trenigines kelnes. Dieve, jos buvo tokios didelės... Greitai nusiaviau batus ir kelnes prieš tai kai apsivilkau trenigines kelnes. Tada ištraukiau juodus marškinėlius kurie buvo šiek tiek per platūs mano skoniui, bet jie buvo dažymui tai aš negalėjau nesutikti jų apsivilkti. Nusivilkau žalią bliuskutę ir sulanksčiusia ją kaip ir džinsus įdėjau į maišą. Apsiaviau batus ir padėjau maišą kambario kampe. Išėjau iš kambario ir pamačiau Niall sėdinti ant apatinio laipto ir laukianti manęs. -Hey, gerai atrodai. -nusijuokė jis, o aš pavarčiau akis. Mes lipome laiptai tylėdami, klausydamiesi Zayn pastovaus šaukimo ant Louis, kad baigtų daryto jovalą aplink.
-Niall? Kur Harry nuėjo? -paklausiau jo smalsiai. Jis pakėlė antakį ir trinktelėjo man į petį.
-Jau įsižiūrėjau Styles? -nusijuokė jis, o aš pakėliau į jį akis. Trinktelėjau jam per ranką ir sustojau laiptų viršuje.
-Ne! Jis tiesiog atrodė nusiminęs ar piktas ir man tiesiog smalsu kur jis yra. -tariau Niall ir jis linktelėjo man.
-Jis greičiausiai išėjo dažyti savo kambario. -tarė Niall ir aš linktelėjau. Mes įėjome į mano'naują kambarį' ir aš pakėliau dažų skardinę kurią Harry pametė prieš išlėkdamas iš kambario. -Čia yra keli dažymo padėklai. -Niall tarė man, patraukdamas kelias skardines nuo kelio. Linktelėjau ir ištiesiau jam dažų skardinę. Jis ją atidarė taip lengvai lyg ji būtų padaryta iš zefyru! Jis tiesiog sulaužė dangtelį! Wow, šitie vaikinai buvo stiprūs kaip nežinau kas! Jis įpylė dažų į dažymo padėklą ir išsitraukė teptuką iš savo kišenės. Pažvelgiau į kampe sudėtas skardines ir mano žvilgsnis užkliuvo už dažymo volelių. Pakėliau jį ir parodžiau Niall. Jis suraukė kaktą ir atsiduso.
-Damn. -sudejavo jis kai pažvelgė į savo mažą teptuką. Patrūkčiojo pečiais ir pradėjo dažyti sieną. Dažiau tas sienos dalis kurias galėjau pasiekti, tai buvo apačia ir šiek tiek aukščiau vidurio. Niall turėjo.... O, DIEVE! Niall buvo jau nudažęs visą savo sieną ir pradėjęs sekančią per mažiau nei penkias minutes!
-O, Dieve! Kaip tu... -pradėjau.
-Vampyru greitis, mažute! -nusijuokė jis ir pradėjo toliau savo greitu greičiu dažyti sieną. Wow, tai kokia nauda man išvis padėti, kai jie gali tai padaryti greičiau nei Bolt nubėgs šimtą? Nusijuokiau ir Niall staiga sustojo, o jo plaukai buvo susivėlę. -Plaukai? -paklausė jis, o aš linktelėjau. Jis greitai pradėjo ranka juos tvarkyti, bet jie tik dar labiau susivėlė. Ha, oh, Nialler! -Reikia pagalbos? -paklausė jis ir linktelėjo į sieną, kurią turėjau dažyti. Taigi, ji nebuvo visiškai plika, nes aš truputį ją nudažiau ir toliau stebėjau kaip Niall laksto po kambarį kaip Tasmanijos Velnias. Linktelėjau ir jis atėjo prie manęs su savo mažyčiu teptuku. Jis pradėjo dažyti - normaliu greičiu - netoli manęs, nusišypsodamas visada kai tik mūsų akys susitikdavo. -Taigi, kaip laikaisi šį rytą? -paklausė jis manęs. Nusijuokiau ir pavoliojau volelį dažuose.
-Gerai. Manyčiau. Tiesiog pavargusi ir alkana. -tariau jam kai prisiminiau sumuštinius kuriuos Louis man davė ryte. Man nereikėtu to sakyti Niall.
-Kai baigsime, aš užsakysiu mums picos. -tarė jis man ir aš nusijuokiau.
-Pica pusryčiams? -paklausiau ir jis linktelėjo, taip lyg tai būtu jo kasdieniai pusryčiai.
-Tai žinoma! -nusijuokė jis ir teptuku palietė mano nosį, palikdamas rožinių dažų pėdsakus vidury mano veido. Jis nusijuokė ir atšoko nuo manęs prieš man perbraukiant voleliu per jo veidą. -Nepataikei! -nusijuokė jis ir aš pradėjau bėgti link jo. Jis išbėgo per duris ir peršoko per turėklą.
-O, Dieve! -aiktelėjau ir jis pradingo už turėklų krašto. Buvo didelis aukštis! Nebuvo jokios tikimybės, jog jis išgyvens ko nors nesusilaužęs. Oh, Vampyrai, jūs idiotai! -Niall, tau viskas gerai? -pašaukiau persisvėrusi per turėklą ir aš išgirdau jo juoka sklindantį iš kažkur pirmame aukšte. -Jam viskas gerai. -tariau sau ir apsižvalgiau aplink. Vis dar galėjau girdėti Zayn ir Louis ginčą ir Liam mėginimą juos nuraminti. Louis juokėsi kai aš atidariau duris ir jis man pamojavo kai jas buvau beveik uždariusi prieš tai kai Zayn jį parvertė ant žemės ir jie pradėjo muštis, o Liam prišokęs prie jų mėgino juos sustabdyti. Ėjau koridoriu kol priėjau kitus laiptus. Hmm, greičiausiai veda į mancardą ar dar kur nors? Pradėjau lipti laiptais ir išgirdau kaip kažkas viduje dainuoja. Klausiausi kaip jis dainuoja Coldplay dainą Yellow. Čia greičiausiai Harry kambarys. Klausiausi kaip jis dainuoja ir staiga išgirdau kaip jis kažką pameta. Oi, kas buvo blogai su juo? Galvodama, atidariau duris ir jis pažvelgė į mane. Jis sėdėjo ant žemės ir šalia jo buvo maža radija. Jis atsistojo ir priėjo prie manęs.
-Sara... -tarė jis tyliai kai priėjo prie manęs ir sustojo. Pažvelgiau į jo tamsias akis, pastebėjau kaip jis žvelgia į mano kaklą. Atsidusau ir dėl kažkokių priežasčių aš jį apkabinau. O, Dieve. Aš apkabinau Harry Styles, bet...kodėl? Man jis nebepatinka, o gal mano Directioner pusė buvo didesnė negu ta pusė kuri buvo prieš vampyrus? Greičiausiai taip ir buvo. Harry apkabino mane ir padėjo savo galvą ant manosios, niūniuodamas jų dainą, Gotta Be You. O, Dieve, aš dievinu šitą dainą, bet nieko nėra geriau už What Makes You Beautiful. Daina nuo kurios viskas prasidėjo, hahaha!
-Harry, kas ne taip? -paklausiau jo, o jo rankos atsirado ant mano liemens. Jis pakėlė savo galvą nuo manosios ir pažvelgė man į akis savo tamsiomis. Wow, jo akys buvo panašios į...wow.
-Aš tiesiog...nekenčiu viso to! -sudejavo jis ir paglostė mano kuoduką. Pažvelgiau į jį susiraukusi, o jis vypsojo į mane.
-Gerai? -paklausiau pasimetusi prieš tai kai supratau, jog jis kalbėjo apie save.
-Aš nekenčiu būti tuo kuo esu. -tarė jis ir pauostė mano kaklą, jo karštas kvėpavimas mušėsi man į odą. Suvirpėjau ir mėginau juo jo atsitraukti, bet jo rankos buvo mane apsivijusios ir laikė mane arčiau jo. Jis vėl mane apkabino ir švelniai rankomis glostė mano nugarą. Pažvelgiau pro jo petį į jo kambarį. Jis, taip pat, buvo baigęs dažyti savo sienas šviesiais mėlynos spalvos atspalviu, jau buvo pasidėjęs lovą, bet toliau nuo sienų ant kurių dar nenudžiuvo dažai.
-Kas tau nutiko? -paklausiau tyliai. Jis nekenčia būti vampyru. Man buvo smalsu kaip vaikinai buvo paversti tuo kuo yra. Turiu galvoje, vampyrai neturi egzistuoti, taigi...aišku man buvo smalsu sužinoti kas nutiko visame pasaulyje garsiai vaikinų grupei. Kas nenorėtu?
-Sara. -tarė Harry griežtu tonu. Jis atsitraukė šiek tiek nuo manęs, jo rankos vis dar aplink mane, bet jis kakta palietė mano kaktą. -Tau jau buvo pasakyta, jog tau nereikia to žinoti. -atsidusau.
-Kodėl?
-Nes...man nepatinka apie tai kalbėti. -užbaigė jis, žiūrėdamas žemyn. Oh, wow. Harry buvo nusiminęs ir emocionalus. Jis apkabino mane šiek tiek tvirčiau ir patraukė link savo lovos. Aiktelėjau nuo staiga pasikeitusios situacijos kai mes jau sėdėjome ir Harry kvailai šypsojosi. Taigi Harry buvo tikrai labai sukrėstas savo...savo, em...pasikeitimo? taip, pasikeitimo ir nemėgo apie tai kalbėti. Vyruti, tai turbūt buvo tikrai tragiška ir bauginanti jei jis nemėgsta apie tai kalbėti, net ir žinant, jog jis buvo stiprus ir tvirtas vaikinas kuris buvo vampyras. Bet, ne...Harry bijojo kalbėti apie savo praeiti. -Em, mes buvome pertraukti prieš tai. -tarė Harry nerangiai ir aš linktelėjau jam. Jis prisitraukė mane arčiau, taip arti, jog aš beveik sėdėjau jam ant kelių. Jis nusijuokė iš mano išraiškos ir paglostė mano skruostą, jo prisilietimas siuntė šiurpuliukus mano visu kūnų. Harry ir vėl pažvelgė į mano akis ir aš jam linktelėjau. Jo lūpos staiga paliko švelnius prisilietimus prie mano kaklo, jo lūpos glostė mano odą. Suvirpėjau ir vėl.
-Harry, tiesiog padaryk tai. -sudejavau., man buvo jau bloga nuo visų tu bučinių ir laižymo. Harry pakluso ir suleido savo dantis man į kaklą ir pradėjo gerti, jo lūpos buvo prisispaudusios prie žaizdos. Oh, skaudėjo nežmoniškai. Bučiau melavusi jei būčiau sakiusi kitaip, o kokia prasmė meluoti? Tai tiesiog man išspardytų šikna vėliau. Harry rankos apsivijo mano liemenį ir prisitraukė mane dar arčiau, taigi dabar aš sėdėjau jam ant kelių. Buvo šiek tiek nejauku kai taip sėdėjome. Kadangi jis sėdėjo tiesiai ant lovos buvau jį apsižergusi kojomis ir mano rankos apsikabinusios ko kaklą. Gerai, tai buvo labai nejauku, bet Harry matėsi, jog mėgavosi tuo, tas nešvankus šikšnius!
-B-baik dejuoti, Harry! Tai skamba tikrai keistai! -tariau jam, o mano balsas šiek tiek lūžinėjo. Oi, tas jausmas, jog nualpsiu vėl grįžo ir pajaučiau kaip mano akys užsimerkia. Harry buvo prilipęs dar kelias sekundes ir tada atsitraukė, kraujas bėgo jo smakru žemyn. Jo akys staiga sužibėjo labai žaliai ir aš supratau, jog tai buvo pirmas kartas kai jo akys šitaip sužibėjo. Wow, kaip aš to nepastebėjau anksčiau? Aš žiūrėdavau į jo veidą kiekvieną vakarą prieš einant miegoti!
-Tau viskas gerai? -paklausė jis ir aš lėtai linktelėjau. Jis pažvelgė į mane ir menkai nusišypsojo prieš nusukdamas akis į šoną. Wow, aš tikrai paliečiau jo švelnią vietą šiandiena, ar ne? Galbūt man reikėtu laikyti savo ilgą liežuvi prikąstą ir neprimetinėti jam nieko apie tai, jog jis vampyras.
-Taip. -tariau tyliai. Harry linktelėjo ir pasiėmė mane į rankas ir aš aiktelėjau. Norėčiau, jog jis liautūsi daryti visokius dalykus su savo nežmonišku greičiu, tai tiesiog nervino!
-Gaukim ką nors pavalgyti, huh? -paklausė jis manęs ir aš linktelėjau. Kaip pritarimas mano skrandis suurzgė ir aš ji švelniai paglosčiau. Išgirdau kaip Harry sukikena ir praėjo eiti link durų.
-Harry, aš turiu kojas tu tai žinai? Aš galiu pati vaikščioti. -tariau jam ir jis ir vėl sukikeno. Jis pažvelgė į mane ir jaučiau kaip išraudonuoju. Kodėl jo žvilgsnis priverčia mane raudonuoti?! Arrrgh...
-Žinau, bet aš nepasitikiu tavimi. -tarė jis man ir aš aiktelėjau. Kaip jis drįsta?! Aš buvau vienintelė kuri turėtu juo nepasitikėti! Jis buvo vampyras, ne aš! Ką aš galėčiau padaryti vampyrui kuris buvo...velniškai seksualus ir...labai talentingas...ir kurio aš turėčiau nekęsti, bet atrodo po truputi pradedu jį įsimylėti ir... KĄ?! Aš neįsimylėjau Harry Styles, žymiausio vampyro iš velniškai populiarios vaikinų grupės! Negali būti! Taip, jis buvo žvaigždė kuri man nesveikai patiko ir buvo gražu į jį žiūrėti, bet come on! Jis nebuvo tokia jau graži asmenybė, bet tai greičiausiai tik jo vampyriškoji pusė. Jis neturėjo švelniosios pusės. Jis padarė blogą pirmą įspūdį. Gerai, labai blogą įspūdį ir mano mama sako, jog pirmas įspūdis yra pats svarbiausias ir geriausias.
-Gerai, labai ačiū! -nusijuokiau. KODĖL AŠ NUSIJUOKIAU?
-Gerai, tu visada mėgini pasivogti peilį kai tik mes tave įleidžiame į virtuvę ir jei mes tavęs nestebėtumėm tu trenktum mums į tarpkojį ar mėgintum pabėgti. Aš labai atsiprašau, bet tai įrodo, jog tavimi pasitikėti sunku. -tarė jis man kai nulipo laiptais. Pavarčiau akis.
-Gerai, jus vaikinai mane pagrobėt, jūs visi man įkandot, nes jūs visi esat vampyrai ir dabar aš įstrigau su jumis amžinai... -atsakiau jam ir jis kvailai nusišypsojo.
-Amžinai yra labai velniškai ilgas laiko tarpas, mažute. -tarė jis man su šelmiška šypsena veide.
-Forever Young, Harold. Pameni? -paklausiau, o jis ir vėl nusijuokė. Jis pažvelgė per petį ir pašaukė vaikinus, kurie vis dar dažė. Išgirdau kaip Louis juokiasi iš kažko ir tada garsus trenksmas pasigirdo iš laiptų viršaus.