Bad Blood

45 Dalis

Saros P.O.V 45 dalis

Oh...
Aš tikrai šito nesitikėjau! Kas galėjo žinoti, jog ne tik vampyrai, bet ir vilkolakiai iš tikrųjų egzistavo, ir kad JLS yra vilkai! Iš tikro kas per šūdas?! Tai tikriausiai plito tarp grupių, huh?
-Er... - pratariau mąstydama, ką galiu pasakyti. Ką aš turėjau sakyti po TO?
-Tai jūs esat vampyrai, JLS vilkolakiai... tai kas The Wanted? Persimainymo meistrai? - paklausiau ir Harry nusijuokė. Zayn pasisuko į mane su didžiule šypsena veide.
-Iš tikrųjų tai taip ir yra! Haha, The Saturdays - undinės, Little Mix - fėjos, o Jedward gnomai, - tarė Zayn man su mirtinai rimtu veidu. Jis turbūt juokavo? Negali būti, kad jo mergina kažkokia suknista fėja su sparniukais. Haha, Little Mix...Wings... Pagaunat?! Gerai, Sara, raminkis... Dabar ne laikas linksmintis!
-Prašau pasakyk, kad juokauji... - prabilau ir Harry su Zayn nusijuokė. Jie abu linktelėjo ir aš pavarčiau akis. Kodėl jie šitaip norėjo mane apmauti? Tai buvo tiesiog negražu iš jų pusės. Aš jau buvau pradėjusi tikėti tomis nesąmonėmis apie JLS! Velnias.
-Jau norėjau sakyt, kad negali būt, jog egzistuoja vilkolakiai, fėjos IR undinės! - juokiausi.
-Na, vampyrai egzistuoja, ar ne? Kas sakė, kad nei vienas iš tų neegzistuoja? - Harry paklausė manęs ir aš linktelėjau su juo sutikdama. Gal jis ir teisus? Įsivaizduokit Little Mix kaip fėjas! Wow, tai būtų tikrai keista.
Likusią kelionės dalį praleidome tyloje, iki kol Harry prisiparkavo ir aš išleidau tylų cyptelėjimą. Breaking Dawn! O Dieve! Baisiai laukiau filmo pradžios. Žinojau, kad filmas nebus toks geras, kaip knyga, bet jei jame vaidins RP, vadinasi jis vistiek bus nuostabus. Tas aktorius neblogai sudėtas...
Harry ir Zayn jau buvo išlipę iš mašinos, o aš pastebėjau Louis automobilį, pastatytą tiesiai priešais mus, o Liam, Niall ir Louis jau buvo prie kino teatro durų ir laikė mūsų bilietus. Na, Liam tai darė, kol Louis ir Niall glėbyje bandė išlaikyti visą tą nesveiką kino maistą ir pešėsi dėl milžiniško popkornų pakelio.
Harry atidarė mano dureles ir aš jam nusišypsojau belipdama iš mašinos. Kai tik panorėdavo, jis galėdavo būti toks džentelmenas. Širdies formos grandinėlę, vis dar gulėjusią delne, įmečiau į džinsų kišenę ir švelniai paėmiau Harry ranką, kai iššokau iš automobilio. Jis uždarė duris ir užrakino transporto priemonę. Harry šytelėjo man kai ėmėme žingsniuoti link kino teatro durų.
-Ačiū, - tariau jam ir vėl nusišypsojau, apjuosdama ranka jo pečius ir prisitraukdama jį arčiau savęs.
-Už ką, Sara?
-Už tai, kad šiandien nusivežei mane apsipirkinėti ir palydėjai čia. Aš tikrai dėkinga, - tariau ir jis sukikeno pasikasydamas galinę savo galvos dalį, purendamas savo garbanas...wow. - Ir už grandinėlę, - staigiai pridėjau.
-Prašom, atsidėkoti galėsi vėliau, - tarė jis ir aš mečiau į jį tiriamą žvilgsnį, sugaudama jo mirktelėjimą, kas privertė man susiraukti. Huh, jis ir vėl bando būt linksmu, a? Na, aš to daugiau nebetversiu! Patraukiau jo ranką nuo savęs ir sustojau vietoje. Harry ir toliau ėjo, bet netrukus sustojo ir lėtai atsisuko, o jo smaragdiniai vyzdžiai susitiko su giliais, rudais manaisiais. Jis tiesiog stovėjo ten ir šyptelėjo man kai Zayn susitiko su kitaip vaikinais prie durų. Jie visi stebėjo mudu su Harry.
-Harry, manrods tu man daug daugiau skolingas, nei aš tau, prisimeni? - paklausiau pakeldama antakį. Harry susiraukė ir šypsnis paliko jo lūpas.
-Oh, Sara, aš tik juokavau! Prisiekiu! - tarė jis truputėlį sutrikusiu balsu. Ar aš tikrai jį sugluminau? Huh. Vienas nulis mano naudai!
-Na, kartais sunku pasakyti, kada juokauji, o kada - ne, - atsakiau jam ir vėl pasileidau eiti. Harry sekė mane iš arti, savo rankas šįkart pasilaikydamas sau. Mes pasiekėme vaikinus ir įžengėme į kino teatrą, kol Louis ir Niall vis dar pešėsi dėl popkornų.
-Aš iš tikro jūsų nekenčiu dėl to, kad privertėt mane čia ateiti, - sukriokė Niall eilėje priešais mus. Aš sėdėjau gale, Harry šalia manęs, o Niall, Liam, Louis ir Zayn priešais mus. Liam turėjo prisėsti tarp Louis ir Niall, kad šiedu baigtų peštis dėl popkornų pakelio, kuris jau buvo pustuštis nuo tampymo pirmyn atgal. Dauguma žmonių dabar sėdėjo ant žemės, kai kurie net koridoriuje prie įėjimo, kuris vedė į, pasirodo, didžiausią kino salę šiame teatre. Sweet!
-Na, Horan, Sara nusipelnė pasilinksminti po visų tų stresų, kuriuos patyrė neseniai, - tarė Zayn, lenkdamasis pirmyn ir taikydamasis pavogti iš Niall šiek tiek Skittles, kuriuos jis ėdė saujomis. Asmeniškai, aš net neįsivaizdavau, kaip Niall organizmas suvirškina visą tą mėšlą. Noriu pasakyt, kad aš po 3 Dorito jaučiuos nekaip! Štai kaip negatyviai mano skrandis reagavo į greitą maistą. Kartais... Bet aš galėjau valgyti šokoladą. Labai lengvai, galėčiau pridėti.
Harry apvijo mano pečius savo ranka, ilsindamas ją ant mano kėdės ir aš pavarčiau akis. Kodėl jis šiandien toks keblus? Jis atrodė toks liūdnas ir slegiantis ir parduotuvėje, ir dabar; jis bandė mane sunervinti arba priversti su juo pasikalbėti, bet jis tikriausiai nesuprato, kad jam visai nepavyksta...
-Na taip, bet kodėl AŠ turiu čia būt? Galėčiau sėdėt Nando's... - Niall įsitaisė kėdėje ir aš, pasilenkus į priekį, suvėliau jam plaukus.
-Man labai daug ką reiškia, kad čia esi, Nialler, - tariau jam ir vaikinas irzliai dūstelėjo prieš į burną įsimesdamas dar maisto. Dieve, jis buvo taip suknistai mielas! Man vis dar buvo sunku patikėti, kad aš leidau laiką su pasaulinio lygio berniukų grupe, visų merginų dievaičiais, dlė kurių dar visai neseniai svaigau ir svajojau, kaip su jais susituoksiu, įsikelsiu pas juos ir važiuosiu su jais atostogauti į Paryžių... Bet dar negana to, jie buvo vampyrai. Tai buvo tiesiog.. neįtikima. Jei ne Lexi, aš net nebūčiau dalyvavus tame konkurse, niekada nebūčiau ėjus į tą koncertą ir neatsitrenkus į juos užkulisiuose... Mintyse iškilo prisiminimas apie tą vargšą merginą. Tai vis dar mane gąsdino, tas faktas, kad šie visi visiškai kasdieniškai atrodantys vaikinai iš tikrųjų yra kraujasiurbiai....

Dalis įkelsiu dažniau, jei paskaitysit mano naują istoriją "Forever? Never" su Louis. Palikit vote, komentarų :) ačiū