Bad Blood

47 Dalis

Saros P.O.V

-Eime, Hazza. Tau reikia pasimaitinti, - liepiau ir jis linktelėjo, savo ranka suimdamas manąją ir išvesdamas mane iš tuščios patalpos, kurioje buvome. Liam, Louis, Niall ir Zayn vis dar sėdėjo kino salėje kai mudu su Harry ėjome prie mašinos.
-Zayn, važiuok su Lou, bičiuli. Man reikia parvežti Sarą namo, - Harry ėmė šnekėti su savimi ir aš sušnairavau į jį. Kodėl jis sau kalbėjo apie Zayn? Keistuolis...
-Harry, kodėl tu-
-Jis gali mane iš čia išgirsti, Sara. Vampyrų klausa yra žymiai geresnė nei žmonių, - Harry pertraukė mane ir aš linktelėjau. Nepavalgęs garbanius tampa labai irzliu, eh? Hazza greitai nuvežė mus namo ir atidarė pagrindines duris mums.
Vos patekome vidun, durys buvo iškart uždarytos ir, man stovint viduryje koridoriaus, Harry prispaudė mane prie sienos ir giliai pažvelgė man į akis, o jo žali vyzdžiai skaisčiai švietė. Nervingai nurijau seiles. Net jeigu ir galėjau juo truputėlį labiau pasitikėti, nei anksčiau, jis vistiek mane gąsdino, kai buvo toks - savo vampyro būsenoje...
-Galėčiau? - paklausė jis ir aš linktelėjau. Visad leisdavau, tai ko gi šįkart nebūčiau leidus? Kam išvis klaust tuomet? Harry sukinkavo galva ir pradėjo savo bučinukų - laižymukų dalyką man ant kaklo prieš pajaučiant jo iltis įduriant man į odą, skausmą... kartą... visiškai neskauda...
Šįkart man visiškai neskaudėjo...
...
Nepaisant to, kad aš anaiptol nieko nejaučiau, kai Harry man šįkart įkando, vistiek pasijaučiau silpna ir pavargusi, kai jis gėrė mano kraują. Noriu pasakyt, jis juk gėrė man reikalingą skystį, todėl nenuostabu, kodėl po kojomis sukosi žemė. Pajutau Harry apsupant rankas palink mano liemenį ir prisitraukiant arčiau, tad aš apsikabinau jo kaklą, kad neprarasčiau pusiausvyros ir nenukrisčiau ant žemės.
Jei taip nutiktų, tai būtų... dar kartelį nerangu ir nemalonu.
Harry išleido duslią aimaną ir lėtai nuo manęs atsitraukė. Nuleidęs galvą Harry žingtelėjo žingsnį atgal, o aš rėmiausi į sieną vis dar besijausdama silpna. Harry giliai įkvėpė ir pažvelgė aukštyn man į akis, jo akys žibėjo. Mano kraujas tekėjo jo smakru ir kapsėjo ant baltų marškinėlių, jo taip pat buvo ir ant mano palaidinės. Truputėlį netvarkingas tas Harriukas.
-Sara? - tarė Harry ir aš pakėliau akis ir pastebėjau, kad jis tiesė man savo riešą. Papurčiau galvą ir patraukiau jo ranką nuo savęs. Nenorėjau gerti jo kraujo kiekvieną kartą kai jis manimi pasimaitina. Turėjau su tuo susitvarkyti pati.
-Sara, tu baisiai kraujuoji, brangute, - Harry tarė man ir aš tiesiog pavarčiau akis ir atsistojau ant kojų, pasitraukdama nuo sienos ir truputuką susvyruodama. Ėmiau žingsniuoti link sveitainės, bet staiga Harry rankos apsikabino mane ir abu griuvome ant žemės, - jis ant manęs, o aš veidu į žemę.
-Harry! Nulipk nuo manęs! - suinkščiau jausdama, kaip jo kūnas spaudžia mane, bet jis tiesiog papurtė galvą ir apvertė mane veidu į jį. Harry suraukė antakius ir vėl pasiūlė riešą, bet aš stipriai užsičiaupiau nepritardama minčiai, kad reikės gerti jo kraujo. Kokia buvo prasmė to,kad jis išgeria mano kraujo ir tuomet duoda savo man? Ar tai nepadarytų jo silpnesniu?
-Sara, aš ne prašau, o įsakau tau. Tu PRIVALAI tai išgerti, - Harry pasakė autoritetiškai ir su mirtinai rimtu veidu, kai jo žali vyzdžiai žvelgė į mane. Prikandau lūpą, kai jis stebėjo mane, suprasdama, į kokią poziciją mudu patekome: jo kojos tarp manųjų, rankos ant žemės iš abiejų mano galvos pusių.
-Jei tai padarysiu, ar nulipsi? - pakėlusi antakį paklausiau. Harry šyptelėjo ir jo akys keliavo aukštyn žemyn mano kūnu, vis dar prispaustu po jo kūnu, kai jo akys vėl susitiko manąsias ir mes prisitraukėme arčiau. Jo kvėpavimas kuteno man veidą kai jis dar labiau pasilenkė ir, jam palietus mano nosį savąja, prisiekiu, nebežinojau, kaip kvėpuoti.
-Galbūt, - sukuždėjo ir švelniai pakštelėjo mano nosį. Sukikenau, leisdama savo laimingajai Directioner pusei išsilieti ir jis dar kartą šyptelėjo. Pakėliau savo rankas nuo šonų ir paskandinau jas Harry garbanose, švelniai jas timptelėdama su viltimi, kad jį išblaškysiu. Mano planas pavyko,ir, naudodama visas savo jėgas, apverčiau mudu taip, kad prie žemės Harry spausčiau aš ir susilaukiau šokiruotos reakcijos, kuri užgožė jo nuolatinį, pasipūtusį šypsnį.
-Ir...kas jei negersiu? - paklausiau jo, ir šįkart jis nustebino mane, vėl užlipdamas ant manęs ir suspausdamas mano klubus. Dar kartą prakando savo riešą, nes praeita žaizda jau sugijo, ir ištiesė jį man. Aš tiesiog nekaltai pažvelgiau jam į akis.
-Jei negersi...Aš tave nubausiu, - sąmoksliškai sušnabždėjo Harry man į ausį ir mane nukrėtė šiurpas. Ką jis turėjo galvoje sakydamas „nubausiu"? Jei jis norėjo nuo manęs paslėpti visą šokoladą, tuomet tai nieko baisaus, bet jei jis norėjo fiziškai mane nubausti... tuomet jis gali apsišikti sau galvą!
-Gerai jau gerai, - dūstelėjau, lūpomis suformavau padėtį, kuria turėsiu gerti ir išgirdau jį sukriokiant dėl mano abejingumo. Jis įsižiūrėjo man į akis ir pasuko galvą į šoną, taip priversdamas savo garbanas pasisukti kartu.
-Sara... - tarė jis, nuleisdamas savo riešą prie mano burnos, bet aš nė kiek daugiau nepravėriau lūpų, nei jos jau buvo pravertos. Pakėliau antakį ir išgirdau jį atsidūstant. Be jokio išankstinio įspėjimo, Harry ėmė sūpuotis, taip dar labiau priartėdamas prie manęs. Staigiai sugaudžiau orą išsigandusi jo veiksmų ir jis nusprendė giliau įkišti savo riešą man į burną.