Bad Blood

30 Dalis

Zayn P.O.V

Eidamas pro Harry ir Louis, mačiau, kaip jie pažvelgė į mane pro savo pečius, laukdami paaiškinimo, kodėl lipau laiptais aukštyn.
-Einu pakalbėsiu su Sara, - tariau jiems.
Pastebėjau, kaip Harry sustingo besėdėdamas ten, kur jis sėdėjo ir metė man aštrų žvilgsnį. Ei, nusiramink, brol, aš tik norėjau su ja pasikalbėti.
-Gerai, - pratarė abu. Louis vėl nukreipė žvilgsnį į Harry, kuris atrodė šiek tiek nusiminęs, kai Louis prisėdo su juo pasišnekėti, ir kai aš išėjau iš kambario, mačiau juos apsikabinant vienas kitą. Žmogau, kas, po velnių, garbaniui buvo negerai? Ar tai dėl Saros? Ar dėl to, kad Louis pertraukė jų karštą momentą? Nebūčiau toks laimingas, jei Louis įgriūtų vidun viduryje mūsų su Perrie veiksmo, ir aš nemanau, kad ji taip pat tokia būtų. Ji galėdavo tapti gąsdinančia, kai ji būdavo pikta, ir tai sklido iš manęs, vampyro.
Uždaręs už savęs svetainės duris užlipau aukštyn laiptais ir pasukau prie Saros kambario. Pakėliau ranką ir pabeldžiau tris kartus. Nors atsako ir nesulaukiau, bet išgirdau ją kūkčiojant viduje. Galėjau užuosti jos sūrias ašaras, besiridenančias žemyn skruostais, ten, kitoje pusėje durų. Esant vampyrais mūsų uoslė buvo žymiai geresnė, ir kartais tai buvo visai smagu, bet kitais atvejais tai būdavo sudėtinga. Sunkiausia buvo pradžioje, kai jautėmės pašėlę dėl kraujo, o valdyti tą pojūtį buvo beprotiškai sunku, bet kuo toliau, tuo labiau ėmėme tai įvaldyti. Manau, kad visi laikomės labai gerai, kaip dviejų metų vampyrai.
-Sara? - paklausiau, laukdamas jos leidimo įeiti. Kai ji man vėl neatsakė, aš atsidusau. - Žinau, kad tu ten, ir žinau, kad mane girdi. Prašau, atsakyk man..? - klamantinėjau ją, bet neišgirdau atsakymo. Išgirdęs dar kelis šnirpštelėjimus, praradau kantrybę ir atidariau duris.
-Palik mane ramybėje! - ji vos ne sušuko ant manęs, bet nurimo pamačiusi, kad aš atsargiai įėjau vidun ir uždariau duris paskui save. Sara sėdėjo priešais duris, pritraukusi kelius prie krūtinės ir paskandinusi delnus savo tamsiuose plaukuose, šiurkščiai juos traukydama. Jos žandai buvo išvagoti karčių ašarų, o jos akys buvo truputėlį paraudusios.
-Atsiprašau. Maniau, kad čia Harry... - tarė ji žiūrėdama į savo pėdas.
Priėjęs prie jos aš prisėdau priešais ją, laikydamasis atstumo ir nenorėdamas jos daugiau gąsdinti. Vargšei merginai jau buvo įkalta į smegenis visa ta vampyrų ir kraujo baimė, o mane, kai aš ne taip jau ir skyriausi nuo Harry, turint galvoj tik buvimą vampyru, ji matė taip pat kaip ir jį.
-Viskas gerai. Tiesiog mąsčiau, kaip tau sekasi? Neturėjau šanso išsamiai su tavimi pasišnekėti apie visa, kas nutiko pastaruoju metu, - pasakiau jai ir pastebėjau, kaip ji linktelėjo. Gerai, kol kas viskas einasi puikiai, mes sutarėme.
-Ačiū, Zayn, - prakalbo ji, vis dar žvelgdama savo pėdų link. Aš pasislinkau arčiau jos ir pasitraukiau į šoną, tad dabar sėdėjau šalia jos. Jai sustingus aš pakėliau savo ranką.
-Galėčiau..? - atsiklausiau ir ji dar kartą linktelėjo. Apsikabinęs ją per pečius ranka prisitraukiau arčiau. Paklausdamas tik norėjau įsitikinti ar ji man leidžia prie jos prisiliesti po tų visų jausmų reikalų su Harry, nes gali būti, jog ji dar jaučiasi pažeidžiama po to. Nenustebčiau, jei taip ir būtų.
-Nenori išsilieti? Pasikalbėti apie ką nors? - paklausiau jos švelniai masažuodamas jos pečius. Norėčiau mokėti ją paguosti kaip Liam ir Louis, Larry bute. Jiedu taip gerai su ja sutarė, todėl aš tikėjausi, kad ir man pavyks.
Iš pradžių nebuvau labai motyvuotas su ja susipažinti dėl jos kovojimo už savo gyvybę ir bandymo pabėgti, bet kai aš su ja pasikalbėjau vos pasimaitinęs, pastebėjau, kad ji buvo nuoširdžiai gera mergina, kuri norėjo padėti žmonėms. Kas kitas būtų toks drąsus ir leistų savimi pasimaitinti penkiems ištroškusiems vampyrams, kad šie nenugriebtų kokio nekalto žmogaus iš gatvės? Sara tikrai buvo narsi, jei tai padarė.
-Er... - ji neužtikrintai pratarė, nežinodama, ar norėjo su manimi apie tai šnekėtis. Nekaltinčiau jos už nenorą kalbėti. Tikriausiai būdamas jos vietoje aš apie tai net neprasitarčiau, nors ir nelabai suprantu, kaip bučinys galėjo ją taip nuliūdinti, ypač po to, kai ji atsakė Harry tuo pačiu.
-Jei nenori, nekalbėk, aš suprantu tave, brangute. Tai visiškai normalu, - tarstelėjau jai ir Sara linktelėjo galva, vėliau padėjo ją ant mano peties. Ji giliai įkvėpė ir pažvelgė aukštyn, į mane, savo rudomis, kraujagyslių išvagotomis akimis, atrodydama tokia pavargusi ir liūdna.
-Nežinau, kas nutiko... - Sara tyliai pradėjo. Linktelėjau paragindamas ją tęsti. - Aš tiesiog ėjau į virtuvę, kai jis pasigavo mane, vėl atsiprašė ir tiesiog mane pabučiavo. Visų pirma nežinojau, kaip reaguoti, nes buvau nustebinta jo veiksmų, ir man buvo jo gaila, todėl atsakiau Harry tuo pačiu, bet tada... Aš nežinau, kas buvo, jau norėjau atsitraukti, bet pajutau kažkokius, er... drugelius? - tarė ji, bet tai nuskambėjo lyg klausimas.
Vadinasi ji iš dalies mėgo Harry? Nežinojau, kodėl tai buvo taip blogai. Dauguma merginų tiesiog pakvaištų paspaudusios jam ranką, o ji dejavo dėl to, kad jie pasibučiavo?
-Ir.. iš kurios pusės tai blogai? - paklausiau jos ir ėmiau žaisti su jos plaukais.
-Tai blogai todėl, kad aš turėčiau jo nekęsti. Turėčiau nekęsti jūsų visų dėl to, ką jūs man padarėte, bet kažkodėl aš... negaliu, ir tada aš tiesiog atsakiau Harry bučiniu, kai jis man sukėlė daugiausiai kančių! - Saros balsas pagarsėjo ir ji vėl pradėjo šnirpščioti. - Ir baisiausia tai, kad... aš kaip ir mėgavausi tuo...
Oho, jos kalba skambėjo taip, lyg ji būtų nugalėta. Ji buvo tokia stipri, nepriklausoma moteris, ir ji save keikė už tai, kad pabučiavo Harry atgal? Tai nebuvo katastrofa, todėl aš vis dar nesupratau, ką ji norėjo tuo pasakyti, bet tuo pat metu aš galėjau. Jai nepatiko faktas, kad ji pabučiavo savo pagrobėją. Gerai..
-Aš taip pasipiktinusi savimi! - suaimanavo Sara ir vėl pažvelgė į grindis. Aš perkėliau savo ranką po jos galva ir pakėliau jos smakrą, todėl jos žvilgsnis sutiko manąjį. Žiūrėdamas į jos akis prabilau:
-Paklausyk manęs, Sara. Tu esi stipri moteris, jei išgyvenai su mumis tiek laiko. Kitos merginos tikriausiai jau būtų nuvažiavusiais stogais ir maldautų jas nužudyti ar ką nors tokio, bet nei viena iš jų nebūtų tokia rami ir graži kaip tu. Tai ganėtinai stebina, iš tikrųjų, - tai pasakius ji paraudo. Taip, aš ką tik ją pavadinau gražia. Ji tokia buvo, kam meluoti?
-Aš nesu graži, Zayn, - sumurmėjo Sara man, vėl žvelgdama žemyn.
-Sara, - tariau tyliau ir ji pažvelgė į viršų. - Tu esi. Ir iš vidaus, ir iš išorės, - pasakiau jai ir ji blausiai šyptelėjo.
-Ačiū. Man tikrai reikėjo su kuom nors pasišnekėti, nes.... Aš tiesiog jaučiuosi tokia vieniša ir sugniuždyta. Nebeturiu šeimos ir draugų, su kuriais galėdavau plepėti ir linksmintis, - prabilo ji ir iš akies kampučio pabėgo dar viena ašara. Nuvaliau ją su nykščiu taip sukeldamas jai šypseną.
-Tu turi mus, jei nori mus vadinti draugais, nes visi jau laiko tave drauge, - ištariau jai ir atsistojau, prisitraukdamas ją kartu. Permečiau savo ranką per jos petį ir suteikiau jai dar platesnę šypseną. - Ką pasakytum, jei pasiimčiau tave pasipirkinėti kokią dieną šią savaitę?
Jos visas veidas nušvito tai išgirdus ir ji energingai linktelėjo. Gerai, tai mes su vaikinais turėsime sudalyvauti masiniame apsipirkinėjime. Neprieštarauju nupirkti jai ko nors, jei kalbėtumėme atvirai. Man smagu pirkti merginoms drabužius.
-Ar.. Ar galėtum nesakyti Harry? - atsargiai užklausė manęs Sara. - Jis tikriausiai nesutiktų...
-Sara, juk jis tavęs nevaldo, todėl aš tau leidžiu eiti, - pasakiau jai ir ji išsišiepė. Galbūt šįkart apsipirkinėti bus visai smagu? Mes netgi galėtumėme ją nusivesti į Nando's pavakarieniauti. Jeigu jai patiks išvyka, vadinasi jai dar labiau patiks valgyti restorane.
-Pažadi? - sušnabždėjo ji ir aš švelniai priglaudžiau savo lūpas prie jos kaktos.
-Prižadu.

Norėčiau daugiau nuomonių bei Vote ! Ačiū kas skaitot :*