Bad Blood

73 Dalis

Saros P.O.V.

-Sveiki, vaikinai!-blondinė vampyrė laimingai pasisveikino, šiek tiek stipriau apsivydama mano kaklą rankomis ir aš krūptelėjau, žaizda vis dar buvo atvira ir kraujavo. Jaučiau skystį bėgant ir priekyje ir nugaroje, žinau, kad tai mano kraujas. O, Dieve, niekada tiek nekraujavau per visą savo gyvenimą.
-Atstok nuo jos,-išgirdau Harry suurzgiant kažkur netoliese, girdėjau kojų šliaužimą vaikinų pusėje. Išgirdusi klyksmą, kiek tik galėjau stengiausi atmerkti akis ir jos pagaliau atsimerkė. Ašara nuriedėjo mano skruostu, kai išvydau vaizdą prieš save. Liam ir Louis laikė Harry, kol jis stengėsi eiti link mūsų, jo dantis uždengė iltys išlindusios visu dydžiu. Jis atrodė toks nepanašus į save, tad tai šiek tiek baugino, bet aš žinau, kad tai tas pats vaikinas, kurį sutikau tame persirengimo kambaryje, tas pats vaikinas su kuriuo bučiavausi ir juokiausi visas tas savaites. Jis vis dar Harry. Mano Harry...
-Sara!-jis aiktelėjo, pamatęs, kad atmerkiau akis ir aš šyptelėjau skausmo šypsena, kai jos rankos vėl stipriau apsivijo mano kaklą ir pakėliau rankas, sugriebdama jos odą, stengdamasi atitraukti jos rankas nuo savęs.
-Nustok kovoti, Sara. Nuo to tik blogiau tau ir vaikinams,-ji sušnibždėjo man į ausį, bet žinojau, kad vaikinai lengvai išgirdo tai.
-H-Harry,-sugebėjau iškosėti ir pastebėjau, kaip jis bando nustumti Liam ir Louis, kurie vis dar laikė jo rankas. Jis suurzgė, kai vampyrės galva pasilenkė prie kraujuojančios žaizdos mano kakle. Jaučiau kaip jos liežuvis nulaižo šiek tiek kraujo nuo mano odos ir sudrebėjau, kai Harry suurzgė lyg koks žvėris.
-Jokių abejonių, vaikinai, kad taip mylite šią merginą... ji tokia skani,-ištarė kikendama. Mačiau, kaip Harry išsilaisvina iš vaikinų gniaužtų ir vampyrė pasipiktino.
-Dabar, dabar, dabar, garbaniau! Lengvai galiu perlaužti jos kaklą ir ji mirs. Aš tik noriu draugiškai atsigriebti už praleistą laiką su jumis, vaikinai. Šiaip ar taip, tai dveji metai!-ji nusijuokė, o Harry tvirtai linktelėjo, stebėdamas mane. Jaučiau kaupiantis dar daugiau ašarų akyse ir jos dar kart užsimerkė, kai šį kartą nuovargis trenkė stipriau. Jaučiau, kaip mano kojos dreba, tad turėjau panaudoti visą likusią jėgą, kad atsitiesčiau.
-Ko tu nori?-Liam paklausė vampyrės, o ji vėl sukikeno.
-Norėjau pamatyti jus, vaikinai! Turėčiau sakyti, sveikinu už visus jūsų laimėjimus! Brit apdovanojimai, VMA's, EMA apdovanojimai! Tie visi laimėjimai! Oh, ir mačiau jūsų nuostabų pasirodymą Olimpinėse! Negalėjau ilgiau likti jūsų nepasveikinusi, argi galėjau?
-Duok man Sarą,-Harry tvirtai tarė, girdėjau, kaip jis žengia žingsnį artyn ir ji apsivijo mano kaklą dar tvirčiau, tad aš vos galėjau kvėpuoti. Aiktelėjau ir išgirdau Harry žengiant žingsnį atgal.
-Dar ne, mes turime tiek daug atsigriebti! Oh, ir visų pirma, Liam, Niall, Zayn,Louis, Harry, manau jūs turėtumėt žinoti mano vardą! Aš Adriana, jūsų kūrėja. Gera vėl jus visus matyti! Esu tikra, kad jums visiems malonu, kaip ir man vėl susivienyti su moterimi, kuri sugriovė jūsų gyvenimus?-ji paklausė, o aš pašaipiai nusijuokiau. Ji trenkė man per galvą, liepdama nutilti.
-Tylėk, Cole. Kalbu aš.
-Būtent,-sumurmėjau, išgirsdama Louis sukikenant.
-Užsičiaupk!-sušnypštė ir vėl man trenkė. Nusišypsojau sau, kai išgirdau vaikinus tyliai sukikenant. Adriana atlaisvino rankas nuo mano kaklo, o aš atsidusau iš palengvėjimo. Dieve, man buvo taip sunku kvėpuoti ir ji užspaudė mano žaizdą, kuri vis dar buvo atvira ir labai kraujavo.
-Gera mergaitė,-ji sušnibždėjo man, o aš muisčiausi jos gniaužtuose. Harry ankščiau man sakė lygiai tą patį...
-Paleisk mane!-tariau, o ji sukikeno. Pastebėjau, kaip vaikinai artėja, jų akys patamsėjo lyg žvėrių. O, Dieve, tai dėl mano kraujo, negi ne? Vis tiek mirsiu nuo kūrėjos arba vaikinų. Galbūt jie galės suvaldyti savo troškulį?
-Dar ne, doll,-ištarė, o aš skausmingai atsidusau. Jaučiau, kaip mano galva linksta dėl nukraujavimo ir mano kojos vėl drebėjo.
-Ko tu nori?-Zayn staiga paklausė, žengdamas žingsnį link Adrianos ir manęs, jų dantys dingo ir akys patamsėjo. Mąsčiau, kaip, po velnių, mes išsikapstysime iš šito. Bent jau, turime išlikti gyvi.
-Prašau, neskriausk jos daugiau,-išgirdau Harry tariant ir pažvelgiau į jį. Jo delnai suspausti į kumštį ir jo krūtinė kilnojosi, kai jis greitai ir piktai kvėpavo. Ir ankščiau mačiau jį piktą, tad žinau, kad jis dabar visiškai įsiutęs. Uh-oh.
-Nesuteik man priežasties nuskriausti jos,-Adriana sušnypštė atgal.
-Kodėl tu čia?-Niall jos paklausė, o ji išsišiepė.
-Aš jau pasakojau mielai Sarai, kad mėgstu griauti žmonių gyvenimus. Aš čia ir vėl tai padaryti, bet šį karą, jūs vaikinai, laisvi! O dėl Saros... galiu pasakyti, kad ji tikrai šį kartą mirs,-Adriana sušnypštė ir aš vėl muisčiausi.
-Ne! Prašau, paleisk ją!-Harry maldavo, o vampyrė velniškai nusijuokė.
-Bijau, kad negaliu to padaryti, Har...
-Pasiimk mane vietoj jos,-jis ištarė ir aiktelėjau. Ne! Jokiu būdu jis negali siūlytis mirti vietoj manęs, tai kvaila ir... tai tiesiog kvaila! Ne, jokiu būdu!
-Harry, užsičiaupk!-paliepiau jam, o jis žengė žingsnį artyn. Šį karą, ji atlaisvino rankas nuo mano kaklo, o ne stipriau apsivijo ir Harry žengė dar vieną žingsnį link mūsų.
-Tu pasiruošęs mirti dėl jos? Tu negali, Harry. Tu garsioje vaikinų grupėje žinomos visame pasaulyje, tu nuviltum savo fanus, šeimą, draugus...-Adriana ištarė ir Harry sustojo priešais mus. Harry priėjo prie mūsų ir Adriana pastatė mane už savo nugaros, išlaikydama gerą atstumą tarp mūsų. Harry susiraukė žvelgdamas man į akis savo ašarotomis žaliomis akimis.
-Galėčiau,-tarė, linktelėdamas ir žiūrėdamas man į akis. Jaučiau, kaip mano ašaros rieda skruostais, kai jis ištarė tai. Jis pasiruošęs mirti dėl manęs... jis pasiruošęs atiduoti viską dėl manęs. Kvailas idiotas!
-Ne, Harry!-suklykiau, o jis man nusišypsojo, kažkas blykstelėjo jo akyse. Oh, palaukit minutę... kas tai buvo?
-Taip, Sara,-jis ištarė, o aš pradėjau priešintis jos gniaužtuose. Girdėjau, kaip ji sukikena man į ausį ir tada priremia prie sienos, jos rankos ant mano gerkles, sustabdė mano kvėpavimą. O, Dieve, mane smaugia!
-Tu jam tikrai rūpi, Sara,-nusijuokė, vėl man įkasdama, jos dantys vėl pradūrė mano odą. Aš suklykiau dėl nepakeliamo skausmo, kai ji stipriai gėrė. Tai taip skausminga, tad mano akys iškart užsimerkė ir pasijaučiau silpnesnė, nugrimzdama į tamsą. Ta kalė nužudys mane, o aš niekad neturėjau progos atsisveikinti su vaikinais! Neturėjau progos pasakyti Harry... kad... Kad myliu jį. Niekada neturėjau progos pasakyti, kad myliu jį...

Kadangi aš turiu jau visą istoriją, tai nenustebkit, kad aš taip dažnai keliu. :D vienu metu kelsiu itin dažnai, o kitu itin retai, bet tai tik priklauso nuo jūsų pačių!! Ačiū kas skaitot <3