Harry P.O.V
-Girdėjau, jog šįryt susipykai su Zayn, - tarė Liam ir aš pažvelgiau jam per petį. - Žinau, kad čia dėl to, kad dėl jos nerimauji arba kad pavydi Zayn artumo su ja, bet tau reikėtų truputėlį atsipūsti. Jai su mumis visiškai saugu. Niekas jos nenuskriaus, kol ji bus šalia mūsų, - ramino jis mane ir aš linktelėjau. Žinojau, kad vaikinai visada man padės ja pasirūpinti, visai kaip mes rūpinamės ir kitomis merginomis.
-Kas, jeigu tai ir yra pavydas? Kodėl aš taip jums pavydžiu, kad jūs visi esat geri jos draugai, tik aš - ne? - paklausiau. Jei kas nors ir žinojo atsakymą į šitą klausimą, tai tik Liam.
-Galbūt todėl, kad tu visada elgiesi kaip tikras gaidys? - tarė jis ir aš suraukiau antakius. Na, smagu tai girdėti, ar ne?
-O, ačiū, - suburbėjau ir jis tiesiog man linktelėjo ir plačiai išsišiepęs padėjo ranką ant mano peties.
-Prašom, - tarė ir aš jam mečiau piktą žvilgsnį. Mes nušlitiniavome iki kitos parduotuvės pusės ir ėmėme ieškoti tarp skirtingų dydžių ir spalvų suknelių. Dieve, kai kurios buvo mini šortukų trumpumo!
-Liam, - piktai prabilau ir nutempiau šlykščią orandžinę suknelę, kad būtų ką veikti.
-Atsiprašau, žmogau, bet tu tikrai keistai elgies, kai būni prie jos ir ji to tikrai nemėgsta, ko tu tikrai nepastebėjai, - pakėliau galvą į jį. Žinojau, kad jis teisus, bet tiesiog nenorėjau tuo patikėti, nes niekada netikėjau tokiais dalykais. Niekada.
-Taip, buvau keistas, ir tai tik dėl to, kad aš pavydžiu, supratai? - greitai tariau or Liam atsisuko į mane dar kartą padėdamas savo delną ant mano peties ir pažvelgė tiesiai į akis.
-Gerai, Harry, noriu kad manęs paklausytum labai, labai atidžiai. Mes su vaikinais pastebėjom, kaip tu pasikeitei nuo pat tos dienos, kai mes ją pasiėmėme, ir aš nežinau, ar tai jos kūnas, jos kraujas ar jos nerealus charakteris tave sužavėjo, - „Cha, tai buvo viskas ką jis paminėjo," - Bet žinau, kad tu jauti ne tik pavydą.
-Ką tu nori pasakyti, Liam? - paklausiau nesuprasdamas jo. Tai tikriausiai svarbu, nes vos tik jis imdavo kalbėti lyg tėvas, tai būdavo gyvybės ar mirties klausimas.
-Harry, - Liam tarė rimtu balso tonu, - tu ją pamažu įsimyli.
Keletą kartų mirktelėjau ir mintyse perkračiau pokalbį su Louis, vykusį vakar vakare, kai mąsčiau apie norą ją įsižiūrėti. Ar tai iš tikrųjų buvo meilė? Liam tikriausiai mano, kad taip, aš įsimylėjau žmogų, sutiktą visai neseniai, ir kuris jau pažymėtas, kaip mano antroji pusė.
-Pamažu ją įsimyliu? - pakartojau ir jis lėtai sulinksėjo.
-Taip. Tai tikriausiai tas ryšys jus suvedė, arba ji iš tikrųjų tave mėgsta. Neturiu nė menkiausios idėjos, bet ką žinau, tai kad ji taip pat turi tau silpnybę. Galiu matyti tai jos akyse, ir vis dėlto, jos perpildytos teroro ir baimės dėl laiko, praleisto kartu su tavimi, ten taip pat yra ir meilės bei aistros priemaišos, Harry. Ji žino, kad giliai giliai viduje ji kažką tau jaučia, bet tu tiesiog privalai vėl ją išgąsdinti iki kaulų smegenų, - pabaigė Liam savo litaniją.
Wow, Liam tikrai buvo pasirašęs planą šitai kalbai. Kaip aš galėjau visa tai prisiminti? Jei Sara tikrai man kažką jaučia, tai kodėl ji man nieko nesako? Galbūt aš turėčiau jos paklausti? Na, turiu galvoje, ji juk pasakė, kad mūsų bučinys jai patiko. Tai turi kažką reikšti..?
Ar ne?
***Saros P.O.V
-Na va, baigėm! Dabar eik ir pasimatuok jas! - Louis maldavo manęs, truputėlį per grubiai stumdamas link persirengimo kabinų. Atrodė taip, lyg jis būtų pamiršęs, kad nesu tokia stipri, kaip jis ir kad galiu visai lengvai perlūžti.
-Louis, aš išmėginsiu abi tavo sukneles pirmas, todėl užsičiaupk! - liepiau jam ir vaikinas tiesiog pavartė akis ir vėl mane pastūmė. Užtraukiau užuolaidas ir išsinėriau iš savo drabužių prieš paimdama šviesiai mėlyną suknelę su spagečių tipo dryžiais ir įslydau į ją.
Buvo visai nieko, bet nieko įpatingo, tiesiog paprasta vasarinio tipo suknelė, kurią galėjai nešioti paplūdimyje, bet tikrai ne į One Direction albumo pristatymą. Duok Dieve! Numečiau ją šalin ir pagriebiau kitą. Tai buvo trumputė raudona suknelė, kuri tiesiai po užpakaliu susiaurėdavo, todėl ji truputį kėlė man gėdą. Niekada nemėgau nešioti labai trumpų drabužių, todėl ji tikrai netiko! Greitai ją apsivilkau ir nusitempiau vos tik pamačiusi, kad mano užpakalis matosi. Jokiu būdu nedėvėsiu nieko kekšiško.
Vos tik išėjus iš persirengimo kambario Louis prišoko prie manęs su dar dviem suknelėm rankose.
-Na? - paklausė jis viltingai. Pakračiau galvą ir jis sukriokė.
-Kodėl ne?! - suaimanavo ir aš parodžiau jam raudonąją suknelę.
-Šita yra baisiai trumpa, o šita, - iškėliau mėlynąją, - yra per daug normali albumo pristatymui, - tariau jam ir Lou tiesiog nusijuokė, paduodamas man kitas dvi sukneles.
-Zayn išrinko šitas, -tarė Louis man, paimdamas iš manęs savąsias sukneles, ir aš jam šyptelėjau prieš grįždama į kambarėlį su dviem suknelėm, kurias parinko Zayn. Jos atrodė labiau tinkamos tokiam renginiui nei Louis išrinktosios. Labiau damiškos.
YOU ARE READING
Bad Blood
FanfictionKas jeigu tavo draugai nėra tais kokiais tu manei jie yra? Kas jeigu tavo kaimynas turi tamsią paslaptį? Ir kas jeigu įžimybės, kurias mes visi žinome yra ne žmonės? Kas jeigu jie yra kažkas žmogui nežinoma? Kas jeigu jie monstrai ištroškę kraujo? ...