Bad Blood

34 Dalis

Harry P.O.V

Nebuvau kvailas. Žinojau, kad ji tiesiog pasišnekės su manimi dėl tos merginos nužudymo, nors ir nedaug težino. Ji tikrai paminės mūsų bučinį, ir, be abejonės, viską, ką apie mane yra pasakiusi gražaus ir mielo, pavers siaubingu ir įžeidžiančiu. Na, kitu atveju man tai rūpėtų.
Gulėjau panardinęs veidą į dvigulės lovos patalus, be marškinėlių, iškišęs savo pėdas į apverstą kambarį, kai išgirdau kažką įeinant vidun. Sara uždarė duris paskui save ir tuomet pasigirdo kažkoks krebždėjimas. Kas per velnias?
Klausiausi jos žingsnelių per kambarį, kurie judėjo iš vieno kambario galo į kitą, vis sukeldami tą patį krebždėjimą. Dar vis nežinojau, kodėl ji atėjo ir viską sutvarkė. Aš jos to net neprašiau, išvis, aš jai nei vieno žodžio nepasakiau ir ji tai daro? Aš tiesiog nesuprantu!
Pajutau lovos čiužinį pajudant šalia manęs ir kažkas nukrito ant pagalvėlės prie mano galvos. Dirstelėjau į krauju aptaškytus marškinėlius ir tuomet paskandinau galvą pūkinėje antklodėje. Ir kvota prasideda po trijų... dviejų... vienos...
-Papasakok man, kas nutiko, - pratarė mergina tyliai.
Aš nei šnekėjau, nei judėjau gulėdamas, o ji toliau sėdėjo laukdama mano atsakymo.
-Harry, - vėl pradėjo ji, padėdama savo delną ant nuogo mano peties. Elektra nukrėtė visą mano kūną kai jos pirštų galiukai palietė mano odą. Staigiai griebiau jos ranką ir parverčiau mus abu. Sara gulėjo po manimi išplėstomis akimis. Prispaudžiau jos rankas virš galvos, kad įsibrovelė negalėtų ištrūkti, ir pažvelgiau į jos gilias rudas akis.
-Ką tu darai?! - sušnypščiau jai į veidą ir pajaučiau savo iltis pailgėjant iki apatinės lūpos. Puiku, alkis lėtai grįžta. Kontrolės praradimas ir kažkokios panos nužudymas buvo viena, bet jeigu aš sužeisiu Sarą, aš nebežinau, kaip galėsiu toliau gyventi.
Bet tuomet aš prisiminiau, kad jau ją esu sužeidęs...
-K-ką turi galvoje? - sušnibždėjo mergina, bet aš lengvai ją išgirdau. Prisimerkiau ir pakėliau galvą. Sara žvelgė man į akis, jos apatinė lūpa virpčiojo. Ji manęs bijojo. Gerai.
-Tu žinai, ką aš turiu galvoje! - pareiškiau. Jos akys žvelgė į mane, o tuomet nukeliavo žemyn mano kūnu. Oh, ir apie ką gi ta mergina galvojo? Hm...
-Atvirai, nežinau, - tarė tyliai, grąžindama savo žvilgsnį į akis. Aš šyptelėjau ir nulenkiau galvą prie jos kaklo. Mano iltys lietė jos švelnią odą. Sara mane nustebino pasukdama galvą į kitą šoną, taip leisdama man prieiti prie jos kraujo. Kas jai yra?
-Gerai, dabar tu mane erzini... Ką tu išdarinėji? - vėl paklausiau ir ji pasisuko atgal į mane, kai aš pasitraukiau nuo jos pažeidžiamos odos. Sara gūžtelėjo ir užsimerkė.
-Norėjau su tavimi pasikalbėti, - pratarė. Aš pakėliau antakį, šiek tiek suverždamas jos riešus. Ji suvirpėjo, bet aš vistiek laukiau jos atsakymo. Mergina išleido atodūsį.
-Kas nutiko, kai tu išvažiavai šiandien? - paklausė. Tai ką ji pridėjo prie savo klausimo, mane be galo nustebino. - Tu juk sakei, kad nuo šiol man nebemeluosi.
-Ir nemeluoju, - lėtai linktelėjau.
-Tai.. pasakyk man, - paragino ji mane ir aš atsidusau.
-Aš buvau truputėlį nuliūdęs ir sutrikęs, tad... nužudžiau merginą, - tarstelėjau tiesą ir Saros akys ėmė ašaroti.
-Tu ją nužudei? Kodėl tu nepasinaudojai manimi? - paklausė, o aš stebėjau ašarą, riedančią jos skruostu. Kodėl aš tavęs nepanaudojau? Dėl to, kad aš buvau suknistai susierzinęs ir nenorėjau nužudyti tavęs vietoj jos.
-Nenorėjau, kad tau viskas pasibaigtų mirtimi, nes tu man rūpi, - paaiškinau ir ji linktelėjo.
-Ar tai tiesa? - pasiklausė Sara ir aš sumirksėjau. Ar tai tiesa? Žinoma, kad taip! Man ji patiko nuo pat to laiko, kai mes ją susitikom užkulisiuose Edhinburgh'e mūsų pastarajame koncerte. Iškart ją pamėgau dėl jos išvaizdos, bet kai su ja susipažinau artimiau, ėmiau mėgti ją dėl visko.
-Ar aš dar neįrodžiau, kad tai tiesa? Ar tu galvojai, kad tas bučinys buvo tik pokštas?
Sara prikando lūpą ir pažvelgė man į akis. Ką ji dabar galvojo? Kartais svajojau mokėti skaityti mintis, kaip Edward Saulėlydyje. Bet jei iš tikrųjų mokėčiau, ar turėčiau tokią pat problemą, kaip ir jis? Edward juk negalėjo skaityti Bellos minčių, ar ne?
-Er, dėl to... - nutęsė, kai jos akys vėl keliavo ta kryptimi. Kodėl Sara šitaip spoksojo į mano kūną? Aš buvau plonas idiotas, kuris gąsdina ją iki kaulų čiulpų, ir jeigu ji mąstė apie tai, ką aš svajojau, kad ji mąstys, tuomet tai būtų nerealu. Man, bent jau.
-Taip? - tariau, laikydamas savo veidą per keletą colių nuo jos. Sara giliai įkvėpė.
-Tu man sakai tiesą, todėl aš turiu tau už tai atsilyginti tuo pačiu ir pasakyti, kad... - ji tarė ir aš pakėliau antakį laukdamas, kol jis pagaliau ištars tai, ką norėjo.
-Man.. Ehm, man patiko ta bučinys, - sumurmėjo ji ir mano akys išsiplėtė. Sara ką tik man pasakė, kad jai patiko, netgi po to atsitikimo, kai ji po mūsų bučinio užlėkė laiptais aukštyn verkdama kruvinomis ašaromis. Kas per..? Ar tai buvo laimės ašaros? Hm... Tai darosi vis įdomiau...
-Tau patiko? - pasitikslinau ir Sara man linktelėjo. Pakėliau abu savo antakius ir pažvelgiau į jos kaklą. Labai norėjau jai įkąsti, bet tuo pat metu nenorėjau. Mergina man buvo per brangi, ir aš negalėjau ant jos išlieti pykčio, bet po to, kai Sara man pasakė, jog jai patiko mūsų bučinys, mano pyktis išnyko lyg užliejus vandens ant ugnies.
-Taip. Bent jau daliai manęs. Viena dalis buvo tiesiog sutrikusi, bet kitai tai patiko, - tarė ji, blausiai šyptelėdama.
-Keista, nes aš prisiekiu, kad girdėjau tave verkiant, vos išėjus iš kambario, - tariau ir ji susiraukė.
-Er, aha. Taip ir buvo. Buvau tokia sutrikus, nes aš negaliu tavęs mėgti tuo būdu, bet dalis manęs tai daro. Aš tiesiog.. labai sutrikus, - ištarė Sara ir aš linktelėjau. Ji taip pat buvo nežmoniškai sumišusi. Tai turbūt ryšys tarp mūsų, nes mūsų abiejų jausmai vienas kitam suskilo į dvi dalis tuo pat metu. Kas gi dar čia galėtų būti?
Staiga Sara sukikeno ir aš susiraukiau. Ji vėl prikando lūpą ir man nusišypsojo.
-Kas? - paklausiau. Kodėl ji juokėsi?
-Ką tik supratau, - pradėjo ji, - kad padariau kai ką, ko gyvenime nebūčiau padariusi.
-Ir kas gi tai yra? - paklausiau, pritraukdamas savo veidą arčiau jos, kad pajausčiau šiltą jos kvėpavimą pučiant į mano veidą. Nusišypsojęs laukiau, kol ji pratęs savo mintį.
-Ha, aš pasibučiavau su savo susižavėta įžymybe, - tarė ji ir aš nusijuokiau kartu su ja.
-Ir žinai ką, Sara? - paklausiau jos ir pamačiau, kaip ji pakelia sumišusias akis į mane.
-Ką, Harry? - pasiteiravo manęs ji. Aš ir vėl nusišypsojau.
-Tai tuoj vėl nutiks, - tariau ir mūsų lūpos susilietė. Aš paleidau jos riešus ir panaudojau savo rankas pasilaikymui virš Saros. Ji pakėlė savo rankas ir apsuko jas aplink mano kaklą, pritraukdama mane arčiau, todėl tarp mūsų nebebuvo nė menkiausio tarpelio. Pajaučiau ją nusišypsant per mūsų bučinį, tad aš pasekiau jos pavyzdžiu. Šypsojausi, kol jos lūpos judėjo su manosiomis.
Šiek tiek atsitraukiau ir meiliai prirėmiau savo kaktą prie jos. Ji nusišypsojo ir pakštelėjo man į lūpas dar kartelį, tik mažą, švelnų bučkį, kuris vistiek pasiuntė milijoną skruzdėlių bėgioti po kūną.
-Nemaniau, kad tu man kadanors už tai atleisi, - pasakiau Sarai ir išgirdau atodūsį.
-Nebuvau tikra, ar galėjau tau atleisti. Jūs visi taip mane įskaudinote, o tu labiausiai. Bet, nors ir stengiausi, negalėjau nuslėpti savo directioner pusės visam gyvenimui, ar ne?
-Tikrai? - nusijuokiau. - Tiesiog aš tiek daug iš tavęs pavogiau.
-Žinau. Tu pavogei mano šeimą ir draugus, mano senąjį gyvenimą, mano pirmąjį bučinį-
-Ką?! - žioptelėjau. Aš buvau pirmas, kuris ją pabučiavo? O Dievve, jaučiausi toks kaltas... Kaip aš galėjau pavogti kažką tokio vertingo?
-Er, taip, bet tu pasitaisei, - tarė ji ir pabučiavo mano skruostą. Aš sukikenau ir nubraukiau plaukų sruogą jau nuo veido. Jėzau, kokia ji graži.
-Tikriausiai, bet aš vis dar negaliu susivokti, jog atėmiau iš tavęs pirmąjį bučinį. Tai turėjo būti ypač ypatingas momentas, o ne toks, kai aš jau norėjau tau įkąsti, - tariau jai ir Sara susiraukė.
-Taip, bet juk mano pirmas bučinys buvo su Harry Styles, o tai yra gan neįtikima, - nusijuokė ji, o kartu ir aš. Na, jos teiginys turėjo gerą prasmę. Daugelis panelių numirtų norėdamos būti jos vietoje. Nesijaučiau taip blogai, kaip turėčiau už tokį poelgį, bet vistiek mane graužė sąžinė. Galėjau nusižudyt, kad tai padariau Sarai. Kvailys!
-Tai... Kas dabar? - paklausiau jos kilnodamas antakius. Aš vis dar ant jos gulėjau be marškinėlių, o ji vis dar su pižama. Nebūtų taip sunku ją nuplėšti...
-Harry Styles, ar tu jau planuoji atimti ir mano nekaltybę? - pakėlė antakį Sara. Oh! Tai ji dar ir nekalta?! Aš taip baisiai susimoviau. Ne, žinoma, kad jai to nepadaryčiau! Tai buvo netgi blogiau už jos pirmojo bučinio pavogimą! Na jau ne!
-Ne! Nemanau, kad galėčiau prisiversti padaryti kažką tokio! Tai siaubinga! - sušukau ir ji linktelėjo.
-Tai tu nekalta? - po kelių seknudžių tylos paklausiau ir ji pavartė akis.
-Aš ką tik tai pasakiau, be to, jeigu nesu pabučiavusi nei vieno vaikino, kas tave verčia galvoti, kad aš būčiau dariusi kažką toliau be bučinio? - paklausė ji. Ah, tiesa.
-Oh.
-Aha. Bet tu juk vistiek sakei, kad nori mane išdulkinti.
-Er, taip. Noriu, bet niekada negalėčiau-
-Suteršti mano tyrumo? (Make a mess upon my innocence) - paklausė ji, pacituodama vienos iš mūsų dainų, Gotta Be You, žodžius. Nusijuokiau iš jos ir linktelėjau.
-Tikra tiesa. Ir, kalbant apie mūsų dainas-
-Aš nekalbėjau apie jūsų dainas, - tarė ji ir aš pakėliau vieną antakį.
-„And girl what a mess I've made upon your innocence", - sudainavau jai ir ji nusijuokė.
-Ak taip! - tarė Sara lyg ką tik prisiminusi. Juokiausi kartu ir nusiritau nuo jos. Užsitempiau ją nuo lovos ant savęs. Ji atrodė pritrenkta, bet tuomet ji nusišypsojo man ir aš vėl jai pakštelėjau į lūpas.
-Taigi, kalbant apie mūsų dainas, - pradėjau aš, stebėdamas jos antakį pakylant, - norėjau tau sudainuoti vieną iš jų kaip atsiprašymą. Ši daina yra iš mūsų naujo albumo, - tai pasakius ji išsišiepė plačiau.
-Ne Live While We're Young? Aš ją jau girdėjau. Man labai patiko, o klipas tiesiog nuostabus, - atrė ji ir man mirktelėjo. Subaltakiavau ir ji suėmė mano veidą savo šiltais delnais. Sara švelniai pirštais piešė kažkokius pavidalus man ant žandų ir tuomet patraukė kelias garbanas man nuo akių. Ji buvo tokia atsargi ir meili, kai tai pabaigė ir sukėlė kibirkštėles lekiant mano kūnu.
-Ne. Ed ją parašė, - tai pasakius Sara tyliai cyptelėjo.
-Tu prisiminei, kad jis man patinka, - nusišypsojo ji ir aš linktelėjau.
-Mhm, - numykiau ir sunėriau mūsų pirštus. - Bet tu turi pasirinkimą. Arba mes visi tau ją dainuojam, arba tik aš, - šyptelėjau.
-Ar galėtumėt jūs visi man tą dainą sudainuoti? Man patiktų išgirsti, kaip ji skambės albume. Prašau? - pasirinko ji ir aš sulinksėjau. Sara atrodė taip, lyg tikėtųsi mano supykimo. Bet aš kažkaip netgi norėjau, kad mes visi jai dainuotumėm.
-Žinoma, brangute, - pabučiavau jos kaktą. Mergina sukikeno ir atsitraukė nuo manęs. Aš patempiau lūpą, o ji tiesiog pavartė akis.
-Užsidėk marškinėlius, arba tu mane išbalškysi, - tarė ji man ir aš pažvelgiau į nuogą savo pilvo presą. Kai aš vėl pažvelgiau aukštyn, ji jau kasėsi mano stalčiuse per visus triusikus, šortelius, kojines ir tokius dalykus, kol pagaliau surado mano baltus marškinėlius su V raidės formos iškirpte. Ji pametėjo man juos ir stebėjo mane, kol juos apsivilkau.
-Einam, - tariau jai ir paėmiau jai už rankos, kol ėjome iš mano kambario, žemyn laiptukais ir sustojome priešais jos kambarį.

Jeigu bus daugiau nuomonių/vote tada dar įkelsiu šiandien dalį xx