Bad Blood

23 Dalis

Saros P.O.V

-Ei, vaikinai! Picos kam nors? -pašaukė Harry ir išgirdo kaip visi kartu sušunka'Taip!' ir'Woohoo!'. Harry ir aš nusijuokėm ir tada jis mane pastatė ant mano kojų.
-Ačiū. -sumurmėjau jam ir jis ranka apsivijo mano pečius. Oh, jo rankos buvo tikrai švelnios! Ką jis dabar darė? Nejau is dabar buvo kaip koks sargybinis? Nejau jis galvojo, jog vaikinai gali man ką nors padaryti? Wow... Pamačiau kaip vaikinai peršoka per turėklą, bet Liam, buvo sveikesnio proto nei kiti, ir nulipo laiptais, po tris iš kart. Greit jie atsirado prie mūsų, visi šypsojosi, išskyrus Zayn, kuris buvo ranką prispaudęs prie ant veido išpiešto balto piešinio. Prikandau lūpą, mėgindama sustabdyti juoką.
-Drauguži, kas nutiko? -Harry nusijuokė, kuris žiūrėjo į Louis.
-Klausk jo. -tai buvo viskas ką jis pasakė ir nuėjo į svetainę. Louis nusijuokė ir išsitraukęs iš galinės kišenės teptuką. Jis priėjo manęs ir Harry ranka apsivijo stipriau mano pečius.
-Drauguži, nusiramink, aš jos neliesiu. -nusijuokė Louis ir Harry patraukė savo ranką. Atsidusau ir Louis pakėlė teptuką prie mano veido ir kažką nupiešė ant skruosto. Jis nusijuokė ir nubėgo į svetainę. Puiku, turėjau rožinę liniją ant nosies ir greičiausiai baltą'jų draugužį' ant žando.
-Ką jis nupiešė? -paklausiau Liam, žinojau, jog jis man pasakys tiesa. Jis žvilgtelėjo į mano kaklą ir aš prisiminiau, jog tai jį gali užvesti, nes jis vis dar buvo atviras ir kraujavo. Staiga pasidarė tikrai nejauku ir aš pažvelgiau į grindis.
-Morką. -tarė Niall taip pat žiūrėdamas į mano kaklą. Pajaučiau, jog Harry stovi prie manęs ir staiga jo riešas atsidūrė man prie burnos. Mėginau nustumti jį nuo savęs, bet jis laikė mane tvirtai iki tol kol išgėriau šiek tiek jo kraujo. Dieve, tu negali merginos priversti gerti kažko ko jinai nenori! Gaidys! Pažvelgiau į Harry, o jis žiūrėjo į mane su kvaila šypsena veide.
-Morką? O, Dieve. -nusijuokiau ir tada visi nuėjome į svetainę.
-Taigi, picos visiems? -paklausė Harry ir visi sutiko, o mano pilvas ir vėl sugurgė. Wow, aš buvau tikrai alkana dabar.
-Yup! -nusijuokė Niall ir išsiėmė savo telefoną. Louis buvo prie pat Zayn, jo teptukas per centimetrą nuo jo veido ir staiga Zayn jį pagriebė dantimis ir numetė ant žemės. Louis buvo šokiruotas tokio poelgio, bet tada nusijuokė ir pasiėmęs teptuką nuo grindų pradėjo išsidirbinėti. -Palaukit! -Niall staiga sušuko ir mes visi pašokom -O jeigu Nando's? -paklausė jis ir mes visi nusijuokėm. Aš niekada ten nebuvau, bet buvau girdėjusi, jog maistas ten tikrai skanus.
-Aš niekada nesu buvusi Nando's. -tariau ir Niall lėtai atsisuko į mane.
-Ką pasakei? -paklausė jis manęs.
-Aš niekada nebuvau Nando's? -pasakiau tyliai, bet tai skambėjo kaip klausimas. Buvo gana baisu nuo to kaip Niall į mane tuo momentu žiūrėjo.
-Paulauk... -išgirdau kaip Zayn taria Liam ir Liam linkteli prieš tai kai Niall pasiėmė savo telefoną.
-Tu nežinai ką praleidai, mergyt! -tarė jis prieš tai kai pradėjo kažką užsakinėti. Kažką apie vištieną ir padažą ar kažką panašaus? Aš nežinau, aš buvau žmogus, ir aš neturėjau superinės klausos.
-Taigi ką užsakei? -paklausiau Niall ir jo veide atsirado plati šypsena. Jis sukikeno taip pat ir Liam su Louis ir jis atsidūrė prie manęs ir pažvelgė į akis.
-Viską! -nusijuokė jis. -wow. Šis vaikinas dirbo greitai kai kalba pasisuka apie Nando's...

***

-Wow. -atsidusau kai įdėjau savo nešvarią lėkštę į kriauklę. Niall plovė indus, Zayn užbaigė dažyti visus kambarius name ir neturėjo ką beveikti. Liam rausėsi dėžėse, kurios buvo svetainėje, ir mėgino surasti virtuvinį rankšluosti, bet jam nesisekė. Zayn greitai išėjo, nes jis vis dar buvo murzinas ir norėjo į dušą. Harry praėjo nešiotis visus daiktus į savo kambarį, kai sienos jau buvo nudžiuvusios ir Louis dabar buvo dingęs be žinios. Po galais jį! Niekas nematė, kad jis išvyktų!
-Žinau! Nando's yra tiesiog geriausia ar ne? -paklausė Niall ir aš linktelėjau, visiškai su juo sutikdama. Nebuvo jokių abejonių dėl to. Aš dievinu Nando's ir Niall skonį maistui. Jis prikalbėjo mane paragauti visko ir aš negalėjau apsispręsti kas mano mėgstamiausias! Visi patiekalai buvo tiesiog nuostabus!
-Teisybė. -tariau jam ir jis nusijuokė ir išplovė mano lėkštę.
-Liam? Radai jau rankšluosčius? -Niall paklausė jo, o Liam vis dar svetainėje ieškojo jų. Išgirdau kaip jis atidaro vieną dėžę ir stojo mirtina tyla.
-Nope. -atsakė jis ir aš atsidusau. Atrodo indai bus palikti savaime išdžiūti per naktį. Urrrgh, nekenčiu dėmių kurios lieka nuo vandens. Nusišypsojau Niall dar vieną kartą ir nuėjau į svetainę pamatyti Liam. Nekalbėjau su juo taip daug kaip praeitą dieną ir aš vėl norėjau būti su juo kompanijoje ir sužinoti kaip jis laikosi.
-Labas, Liam. -tariau kai įėjau į svetainę ir jis man nusišypsojo kai įėjau.
-Sveika! - atsakė jis ir apkabino mane tvirtai, padėdamas savo smakrą man ant peties ir lingavo mane pirmyn ir atgal. Nusišypsojau kai jis mane paleido ir atsisėdau ant žemės ir pradėjau atidarinėti dėžes. Liam atsisėdo ant žemės kartu su manimi ir atidarinėjo dėžes taip pat.
-Taigi, kaip laikaisi? -paklausiau jo ir ištraukiau kojinių porą iš dėžės. Yup, tikrai ne ta dėžė. Įdėjau kojines atgal ir uždariusi dėžę nustūmiau ją į šoną. Išgirdau kaip Liam sukikena ir nusišypsojo man.
-Neblogai. Tiesiog dažymas visą dieną ir mėginimas įsitikinti, jog Niall tavęs nesuvalgys. -tarė jis ir aš susiraukiau. Niall norėjo mane suvalgyti? Ką gi, tai buvo labai miela.
-Niall nori mane suvalgyti? -paklausiau visiškai šokiruota. Liam nusišypsojo man ir išgirdau žingsnius už savęs. Atsisukau ir pamačiau kaip Niall stovi atsirėmęs į durų kampą, o jo rankos už nugaros.
-Girdėjau šita. -tarė jis, žiūrėdamas į Liam.
-Žinai, mes melavom jai jau pakankamai, Niall, tai kodėl reikia dar meluoti? -tarė Liam Niallui ir išgirdau kaip šis nusijuokia. Atsisukau į jį ir jis žiūrėjo alkanu žvilgsniu kai priėjo prie mūsų. Pasislinkau šiek tiek arčiau Liam ir Niall atsisėdo prie manęs, o jo iltys buvo išlindusios pro apatinę lūpą.
-Liam? -paklausiau ir jo akys patamsėjo. Pažiūrėjo lėtai aukštys ir žemyn. O, velnias...kas čia po galais vyksta?!
-Nieko blogo, Sara, tiesiog...mes jaučiamais kaip...labai...ištroškę... -tarė Liam tyliai, o Niall pašaipiai žiūrėjo kai atsisukau į jį.
-Tiesiog mes tau nemeluojam. -tarė jis ir pažiūrėjo tiesiai man į akis. -Gerai, nes mes vampyrai todėl jaučiame natūralų potrauki maitintis. Gerai? Ir, žinai...tu žmogus ir aplink mus visą laiką ir mus apima toks jausmas, jog norim tave nužudyti... -tarė jis man ir aš aiktelėjau. Atsistojau ir papurčiau galvą. Niekada to nenorėjau išgirsti. Nejau jis pamiršo, jog aš esu pakankamai įbauginta?! Jau norėjau kalbėti, bet Liam mane pertraukė.
-Bet mes galim tai kontroliuoti! Nepergyvenk, mes tavęs nenužudysime! -tarė jis greitai ir aš šiek tiek apsiraminau. Ačiū Dievui, už tai!
-Bet suprask, jog tai ką sakė Nial buvo tiesa... -tarė Liam ir aš lėtai linktelėjau.
-Atsiprašau, jog išgasdinau tave tokiais žodžiais, Sara...bet tai tiesa. Mes visi norime...tu žinai? Mes visi norime tau nusukti sprandą... -tarė jis ir mano akys išsiplėtė. Gerai, jis sakė, jog atsiprašo, kad mane išgąsdino ir tada jis man pasakė tai?! Aš buvau tiesiog šokiruota.
-Gerai, ačiū už vakariene. Niall, aš dievinu Nando's ir...taip aš einu surasiu Louis. -tariau ir pradėjau eiti link durų.
-Jo čia nėra. Jis išėjo pamatyti Eleanor, -Liam tarė man ir aš sustojau prieš išeidama iš kambario. Mintis apie jų merginas pasiekė mane ir vėl. Ar jos taip pat įtrauktos į šią situacija? Jos buvo taip pat vampyrės ar donorai?
-Ei, Liam, Niall? -paklausiau ir atsisukau į du vaikinus kurie vis dar sėdėjo ant grindų. Jie pažvelgė į mane kai mėginau sudėlioti savo žodžius. Kaip galėjau to paklausti, jog nepasirodyčiau per daug smalsi, net ir žinant, jog man buvo smalsu... -Danielle, Eleanor ir Perrie... -pradėjau. -Ar jos...
-Vampyrės? -Niall paklausė ir aš linktelėjau. Liam ir Niall nusijuokė ir papurtė savo galvas.
--Dieve, ne. Būti vampyru tiesiog baisu, tai kodėl mes turėtumėm jas tokias paversti? -Liam paklausė ir aš patrūkčiojau pečiais.
-Jos donorai kaip ir tu. -tarė Niall ir aš aiktelėjau. Daniellė, Eleanor ir Perrie...trys gražios merginos, buvo donorai savo vaikinams vampyrams? Keista...
-O ar jos vis dar jūsų merginos ar jau tik donorai? -paklausiau.
-Dani mano mergina ir ji pasitiki manimi bei myli mane ir aš ją, taigi ji noriai leidžia mums ja pasimaitinti. Tas pats su Perrie ir El. Niall ir Harry kartais maitinasi jomis, bet dažniausiai jie eina medžioti. Prieš tai kol tu pasirodei. -Liam tarė man ir aš linktelėjau.
-Taigi...jei tu turi Danielle, Louis turi Eleanor ir Zayn turi Perrie, tai kam jums reikia manęs? -paklausiau, šiek tiek piktai. Bet tai buvo tiesa! Trys iš jų jau turi maisto tai kodėl aš buvau jų prakeiktas desertas? Šunsnukiai!
-Tai buvo Harry įdėja. Jis norėjo kažko sau ir jis norėjom tavęs, Sara, taigi tai turėjo atrodyti kaip scena jei mes tą vakara sugalvotumėm eiti medžioti ir... -pradėjo Niall, vet aš jį nutraukiau.
-KĄ?! -sušukau. -Taigi, palauk, palauk, palauk...Harry visus jus įtikino eiti medžioti, kad aš sutikčiau būti jo pagrindinis patiekalas ir desertas? -Liam ir Niall atrodė šokiruoti mano staigių žodžių. Yup, vaikinai jūs išpylėte pieną! Katė išlindo iš maišo!
-Em.,.ne? -Niall sušnabždėjo, bet tai skambėjo kaip klausimas. Pavarčiau akis, pašaipiai pažvelgiau į juos ir išėjau iš kambario. Palipau laiptais ir žengiau koridoriu pro savo miegamąjį link Harry kambario. Sustojau prie jo kambario durų kai išgirdau labai daug garsų, skambėjo lyg švilpesys ir aš žinojau, jog jis vaikšto po kambarį labai greitai. Jis staiga sustojo ir durys atsidarė. Aiktelėjau, nesitikėdama to ir Harry atsirėmė į duris, o jo akys stebėjo mane.
-Ir už ką man tokia garbė? -sukikeno jis ir aš trenkiau jam stiprų antausį. Jis visiškai to nesitikėjo, nes jis atrodė šokiruotas ir piktas tuo pačiu metu. Jis vėl pažvelgė ir pasitvarkė savo garbanas. Arrrgh, aš dievinau kai jis taip daro! -Gerai, kažkas labai nelaimingas. -sumurmėjo jis ir aš pažvelgiau į jį.
-Niam ką tik...
-Niam? -nusijuokė jis, o aš pavarčiau akis.
-Tu žinai apie ką aš kalbu! Taigi, jie ką tik man pasakė apie tavo mažą planą praeitą naktį. -sušnypščiau jam į veidą. Praėjau pro jį į jo kambarį ir jis uždarė duris. Gerai, gal buvo bloga mintis įeiti į vidų, bet man reikėjo ant jo išsišaukti.