Saros P.O.V
-Tu turi balsą, meile, naudok jį. - pažvelgiau į Harry ir sumurmėjau"taip", prieš man apsižvalgant kas yra šalia manęs, gal rasiu ką nors kas padės man išsilaisvinti nuo jų, na žinot kaip per filmus rodo. Aš nesiruošiau jų žudyti. Ne, tai būtų nusikaltimas! Tiesiog aš juos biški sužeisiu ir pabėgusi nuo jų viską pamiršiu ir gyvensiu toliau lyg niekur nieko.
-Ką tu veikei čia apačioje? - paklausė Zayn.
-Buvau tualete. Ir tada aš išgirdau klyksmą. - pasakiau žvelgdama į merginą. Pajutau kaip Harry stipriau suspaudžia rankomis mano liemenį ir aš cyptelėjau. Dieve, jis buvo tikrai labai stiprus.
-Gerai. Tu žinai, kad tu neturėjai to sužinoti apie mus? - pasakė Liam atsistodamas ir pasidarydamas kelia per mus. Jis pažvelgė į mane pro Harry pečius, jo rudos akys atrodė šiek tiek susirūpinusios. Nejaugi jis buvo susirūpinęs dėl manęs?
-Taip. - pašnibždėjau ir pažvelgiau žemyn.
-Harry. - pasakė Liam ir tada jis paleido mano liemenį. Rankomis tryniau liemenį, nes jį šiek tiek skaudėjo nuo suspaudimo. Liam ir Harry nusisuko, puoliau prie durų tikėdamasi pasprukti, bet aš ir vėl buvau sugauta ir nusviesta ant žemės kaip koks maišas. Pajutau didelį svorį ant savęs ir pamačiau jog Harry buvo prispaudęs mane jog nepabėgčiau. Velnias! Pavargau mėgindama jam įspirti, trenkti, kąsti, stumti nuo savęs, bet sustojau tada kai pajutau jog mano liemuo tvirtai laikomas kaip ir galva. Nusukau galvą į kitą pusę, kad nereikėtų į juos žiūrėti.
-Nemėgink bėgti meile, nes vienas iš mūsų vis tiek tave pagaus. - pasakė Zayn ir pažvelgė į mane, jo tamsios akys atrodė skverbiasi kiaurai per mane. Dieve Šventas!
-Pasitrauk nuo manęs! - šaukiau tiesiai Harry į veidą, bet jis tik nusišypsojo kvaila šypsena. Visaip stengiausi ištrūkti iš jo gniaužtų, bet veltui.
-Paleisk mane. - pasidaviau po kelių minučių kai visiškai nebeturėjau jėgų jam pasipriešinti. Nebuvo jokių šansų nustumti Styles nuo savęs.
-Tu negali išeiti. - pasakė Louis ir aš pažvelgiau į jį. - Tu visiems apie mus išpasakosi.
-Tai aišku, kad visiems pasakysiu! Jus nužudėte žmogų! - nebeištvėriau ir ašaros pradėjo bėgti skruostu. Kodėl jie taip elgiasi su žmonėmis. Nejau jie negali daryti taip kaip vampyrai Saulėlydy darė? Valgyti gyvūnus!
-Žudykite gyvūnus, užuot žudę žmones. - sušukau ir Niall nusijuokė žiūrėdamas į mane. Prieš tai kol nesužinojau kas jie tokie būčiau pasakiusi "awwww" , bet dabar ne. Jie buvo monstrai. Vaikinai kuriuos myliu ir maniau viena diena ištekėsianti už jų buvo demonai iš pragaro!
-Tai nepadeda mums. - tarė Zayn.
-O žudyti nekaltus žmones padeda? - paklausiau ir Zayn patrukčiojo pečiais ir palinksėjo.
-Prašau, leiskit man eiti. Aš turiu grįžti namo. - pasakiau ir pažvelgiau visiems į akis. Jie turi mane paleisti. Jie negali manęs laikyti įkaitu, tai tiesiog buvo nesveika. Ir senamadiška!
YOU ARE READING
Bad Blood
FanfictionKas jeigu tavo draugai nėra tais kokiais tu manei jie yra? Kas jeigu tavo kaimynas turi tamsią paslaptį? Ir kas jeigu įžimybės, kurias mes visi žinome yra ne žmonės? Kas jeigu jie yra kažkas žmogui nežinoma? Kas jeigu jie monstrai ištroškę kraujo? ...