57 Dalis

642 51 3
                                    

Niall's P.O.V.

-Sara? Galiu užeit?- paklausiau pasibeldęs tris kartus į duris. Palaukęs sekundę, išgirdau kaip ji atšlepsi link durų. Atidarius duris, ji man nusišypsojo.
-Niall, ką tu čia veiki? Maniau, girdėjau, kaip jūs su Louis išėjot?-ji paklausė ir aš papurčiau galvą.
-Ne aš. Louis dabar laikas maitintis su Eleanor, ir jis išėjo. O aš pamaniau, galėčiau pasilikt ir pašnekėt su tavimi. Mes taip niekada ir neturėjom laiko pabendrauti, taip kaip tu ir kiti vaikinai,-tariau ir ji linktelėjo. Ji žengė žingsnį atgal, leisdama man užeiti. Apžiūrėjau jau užbaigtą kambarį ir linktelėjau lyg pritardamas.
-Labai gražu,-pagyriau, o ji sukikeno.-Man patinka sienos.
- Nes nudažei jas, kaip raketa?-ji paklausė ir aš sukrizenau.
-Galbūt.
Sara užkišo už ausies savo tamsius plaukus ir šyptelėjo žemėn. Šitaip ji atrodė tokia drovi, bet galbūt taip atrodė tik man. Kai maitinausi iš jos pirmą kartą, buvau truputį įsitempęs, bet tada aš kalbėjau su ja ir atsiprašiau už viską. Tą dieną, Harry pasakė jai, kad ji priklauso jam... Ką aš padariau vargšei merginai? Jei tik mano kraujo troškimas nebūtų buvęs toks stiprus tą naktį, man niekada nereiktų dejuoti, dėl to, kad esu visada ištroškęs! Dieve, tiesiog noriu nusiraut visus savo plaukus, dėl to, kad sugrioviau šitos nuostabios merginos gyvenimą!
-Kas blogai, Niall?-Saros balsas nutraukė mano mintis, ir aš žvilgtelėjau į jos pavargusias rudas akis. Šyptelėjau ir papurčiau galvą.
-Nieko, nieko,-tariau ir prišokęs prie jos, sunėriau jos rankas su savo. Ji atrodė nustebusi, dėl mano elgesio, tad bandė atsitraukti, bet aš prisitraukiau ją arčiau ir tvirtai apkabinau. Kaltė ir vėl iškilo į paviršių.
-Aš taip atsiprašau!-išsprūdo prieš susivokiant. Panėriau savo pirštus į jos plaukus, priglausdamas ją prie krūtinės. Ji nustojo muistytis ir pažvelgė į mane.
-Atsiprašau, kad įvėliau tave į šią painiavą! Žinau, kad jau sakiau tai, bet aš tikrai tikrai, tikrai atsiprašau, Sara! Prašau, patikėk manimi? Jei ne aš, tu būtum namie su savo draugais ir šeima, gerai leisdama laiką. Eitum į mokyklą, liežuvautum su draugėmis ir tiesiog gyventum normalų gyvenimą, bet aš viską atėmiau iš tavęs! Aš atsiprašau, atsipra..-ji nutraukė mane, ranka pliaukštelėdama man per burną. Aš paleidau ją ir ji atsistojo priešais mane su rankomis ant klubu ir maža šypsenėle veide.
-Paklausyk, Niall, aš jau sakiau, kad atleidžiu, net jei ir nekenčiu to, bet kaip aš galėčiau nekęsti tavęs? Aš negaliu! Tu per gražus, mandagus, mielas ir talentingas! Aš niekada negalėčiau nekęsti, konors tokio puikaus, be to pažiūrėk iš kitos pusės.. Jei ne tu, aš niekada nebūčiau sutikus One Direction,-tarė ir aš nusišypsojau liūdna šypsena.
-Aš žinau, bet..palauk..tu manai aš mielas?-paklausiau ir ji skaudžiai trenkė man per ranką. Išsišiepiau.-Juokauju, bet tu tikrai.. tu turėjai išgyventi visą tą vampyrų 'šūdą' su kraujo siurbimu, kvailą kraujo troškimą ir seksualinius potraukius.-išdėsčiau ir ji nuraudo, kai ištariau paskutinį sakinį. Aš susiraukiau. Kodėl ji išraudo dėl to? Negi ji ir Harry.. jeigu jis.. ne.
-Sara? Negi Harry privertė tave..-pradėjau, bet jos akys išsiplėtė.
-Ne, ne, ne! Dėl dievo meilės, Niall, žinoma ne! Niekada nedaryčiau to su juo!-sušuko, nervingai trindama kojas. Ji slėpė kažką, negi ne?
-Tai kodėl tu išraudai ir nerviniesi dabar? Harry pasakė kažką?-paklausiau pasodindamas ją ant lovos, priešais save. Ji atsiduso.
-Taigi, er.. po to kai tu pasakei man, kad jūs, vaikinai, norit,er..mane nužudyti,-ji pradėjo ir aš kaltai linktelėjau.-Aš užlipau, pamatyti Harry ir jis sakė,er.. jis sakė, kad nori.. bejausmiškai fuck me,-baigė, ir mano akys išsiplėtė. Negi jis?! Ištvirkęs šunsnukis!

Bad BloodDonde viven las historias. Descúbrelo ahora