Bad Blood

9 Dalis

Saros P.O.V

-Aš negaliu leisti jums eiti ir žaloti nekaltus žmones..... - pradėjau.
-Tai tu sakai. - Louis tarė man. Pažiūrėjau žemyn į savo kojas sekundėlei padarydama paskutinės minutės galutinį sprendimą.
-Tai....jūs galit pasinaudoti manimi. - pasakiau, o jie visi susižvalgė. Ką jie galvojo?
-Tai....tu leisi mums maitintis iš tavęs? - Niall paklausė manęs, o aš lėtai linktelėjau.
-Negaliu jums leisti žudyti nekaltus žmones... - pasakiau žiūrėdama žemyn.
-Sara, tai gali būti pavojinga. - išgirdau Liam balsą už savęs ir atsisukusi nusišypsojau silpna šypsena.
-Jei tai reiškia, kad kiti žmonės nenukentės tada man visiškai nerūpi. Ir jei aš čia pasiliksiu...ilgam laikui....tai turėsit iš manęs maitintis. - tariau. Dieve, tai nuskambėjo tikrai labai kvailai. Ir kodėl aš tokia kvaila? Aš vos nemiriau praeitą naktį! Liam linktelėjo ir nusišypsojo man silpna šypsena. Pagaliau jis nemėgino ginčytis ir manęs perkalbėti. Pagaliau jis manęs paklausė. Jie visi paklausė. Atsisukau į kitus tris ir jie visi atrodė pavargę. Dieve, kiek jie iš manęs išsiurbs kraujo? Ar aš mirsiu?
-Taigi....mums leista gerti iš tavęs kraują, nes tu nenori, kad kiti žmonės nukentėtų? - paklausė Harry manęs, o aš tik linktelėjau.
-Meile, tu turi balsą tai naudok jį. - tarė dar kartą man. Tą patį jis sakė ir praeitą naktį. Nusprendžiau, kad laimė nebėra mano pusėje. Visiškai tuo įsitikinau. -Tu tikrai tuo įsitikinus, Sara? - paklausė Harry manęs. Pažiūrėjau jam į akis prieš pradedama kalbėti.
-Taip. - tariau, o jis tik vyptelėjo.
-Gerai. - sušnibždėjo jis ir šiurpuliukai perėjo mano nugara. Ką....po....galais....aš....padariau?
Stovėjau toje pačioje vietoje ir žiūrėjau į grindis kai tuo tarpu keturios poros akių stebėjo mane. Jie nepratarė nė žodžio po to kai Harry pasakė 'gerai'. Tai mane tikrai sunervino kai jis tai pasakė, nes tai nuskambėjo taip lyg jam tikrai nerūpi mano gerovė. Jei jam ir nerūpėjo tai galėjo to taip aiškiai neparodyti. Galėjo suvaidinti, kad jam bent kiek rūpi, bet pasirodo, jog jam nerūpi tai. Pažvelgiau į juos ir jie visi žiūrėjo į mane. Jų visų akys buvo šviesesnės ir laukinės. Jie mane išgąsdino dar labiau. Staiga Zayn įžengė pro duris visas susivėlęs ir pavargęs. Dieve, jiems reikia maitintis kiekvieną dieną, kad atrodytu gerai ir sveikai? Aš mirsiu...
-Tai tiesa? - tai buvo pirmas dalykas ko jis paklausė ir žinojau, jog tai buvo susiję su manimi todėl linktelėjau. Kodėl jiems taip sunku patikėti, jog aš sutikau būti jų maisto šaltiniu? Tai nebuvo nuostabus mano elgesys, tai tiesiog buvo kvailas ir tuo pat metu drąsus sprendimas.
-Gerai! Kuris pirmas? - paklausė Zayn ir nusiėmęs švarką persimetė jį per petį. Dievulėliau, jis atrodė tikrai karštai nors buvo ir ne geriausios formos. Kodėl jie visi penki taip keistai mane veikia? Aš nebemėgstu jų! Pakėliau akis į jį, o jis tik nusišypsojo ir gūžtelėjo pečiais prieš jam atsisukant į Harry ir jam linktelint. Harry praėjo pro mane ir ėjo kambario link.
-Sek paskui mane. - tai buvo viskas ką jis pasakė kai ėjo koridoriumi savo miegamojo link. Įėjęs į kambarį paliko duris šiek tiek praviras ir lėtai žengiau ten kur jis nuėjo. Liam nusišypsojo maža šypsena man, o aš jam nusišypsojau vos, vos. Sustojau prie miegamojo durų ir pažvelgiau sau pro petį į vaikinus kurie susirado veiklos. Zayn ir Niall buvo virtuvėje. Louis žiūrėjo televizorių, o Liam buvo pasinėręs į savo nuosavą pasaulį. Hahaha, Another World! Proto face-palm! Pravėriau duris ir pamačiau Harry gulinti skersai lovos, jo akys buvo užmerktos, o kvaila šypsena švietė jo veide. Jis niūniavo kažkokią dainą labai tyliai. Tai buvo What Makes You Beautiful. Dievinu šitą dainą.... Uždariau duris už savęs ir Harry lėtai atmerkė akis ir atsisėdo lovoje. Nuleidau akis į grindis ir išgirdau kaip jis atsidūsta. Žinojau, kad skaudės, nes prieš tai skaudėjo. Mėginau save paruošti tam kas tuoj nutiks, bet kaip man tai padaryti? Ką iš tiesų aš mėginau daryti?
-Nesijaudink, Sara. Aš tavęs nenuskriausiu. - tarė Harry. Pakėliau akis ir pažiūrėjau į jo šviesiai žalias akis. Jos atrodė išalkusios ir....blogos. Norėjau apsisukti ir pabėgti nuo jo , bet žinojau jei taip pasielgsiu tai jį tik įsiutins.
-Gerai. - buvo viskas ką aš pasakiau. Žengiau prie jo užtikrintai, bet pati taip nesijaučiau. Harry pakilo nuo lovos ir atsistojo prie manęs. Wow, jis buvo tikrai aukštas! Turėjau pakelti galvą, norėdama pamatyti jo veidą. Jo veide nebebuvo tos kvailos šypsena, bet jo akys neatrodė labai švelnios. Viskas ko jis norėjo tai buvo mano kraujas, o viskas ko aš norėjau, kad jis greičiau tai padarytu! Buvau pakankamai išsigandusi. Harry pakėlė ranką ir priglaudė man prie skruosto, jo šalta oda siuntė šiurpuliukus mano kūnu. Jaučiau kaip kita jo ranka apkabina mane per liemenį ir prisitraukia arčiau savęs. Mūsų kūnai lietėsi, aiktelėjau nuo tokio staigaus jo judesio. Man tai atrodė tikrai labai keista.
-Sara...palenk savo galvą atgal, mažyte. - tarė jis man ir aš giliai įkvėpiau oro prieš tai padarant. Mano plaukai vis dar buvo surišti į netvarkingą kuoduką, todėl jam nereikės pradėti 3 Pasaulinio karo su jais norint pasiekti mano kaklą. Jis lėtai lenkė galvą prie mano odos, o aš sustingau ir laukiau kol jo dantys įkąs man į odą...
-Laikykis manęs. Taip bus abiems lengviau. - tarė jis man. Apsivijau rankomis jo kaklą. Jaučiau kaip jo garbanos kutena man kaklą prieš pajuntant kaip jo lūpos palieka bučinių pėtsakus ant mano žandikaulio. Tik ne vėl tas pats šūdas! Tik ne jis ir jo kvaili gebėjimai mane sujaudinti! Suspaudžiau jo marškinėlių apykaklę švelniai ir lengvai jį patraukiau.
-Baik taip daryti! - pasakiau jam, o jis sukikeno. Kodėl jis visada kikena ir po galais kodėl jo veide visada šviečia ta kvaila šypsena?! Jis prakeiktai mane nervino! Jis dar kartą mane pabučiavo ir staiga pajutau jo liežuvį prie odos. Kas per...? tada pajaučiau jo iltis. Tai buvo skausminga, kaip ir praeitą kartą, bet tik sekundei prieš jam skausmui pradingstant. Jutau Harry lūpas prie savo odos ir tai buvo tikrai keista. Kai pirmą kartą tai patyriau buvau šokiruota ir labai išsigandusi, bet tai nebuvo taip blogai, tik šioks toks kutenimas kai jo dantys prisiliesdavo prie mano odos. Įsikibau į Harry marškinėlių apykaklę tvirčiau kai jis prisitraukė mane dar arčiau savęs. Išleidęs aimaną jis toliau maitinosi, jo rankos švelniai trynė mano nugarą. Tai nebuvo taip baisu kaip buvo kai jis tai darė pirmą kartą, bet gal tai buvo todėl, kad aš jam leidau tai daryti. Gal todėl, kad žinojau, jog kiti žmonės nenukentės? Gerai žinojau kas būtų nutikę jei nebūčiau pasiūliusi maitintis savo krauju, jie būtų išėję į miestą ir užpuolę nekaltus žmones. Pajaučiau kaip mano akių vokai darėsi vis sunkesni ir galva pradeda suktis. Wow! Jaučiausi tikrai silpnai ir pavargusi. Jis daug neišgėrė, tai kodėl aš jaučiuosi išsękusi? Ar tai dėl to, jos jie visi praeitą naktį per daug išgėrė? O gal dėl to, jog nieko nevalgiau ar nieko negėriau visą dieną? Pajaučiau kaip mano kojos pradėjo linkti ir jaučiau kaip suklumpu. Harry mane pakėlė ir mano kraujas ir vėl varvėjo jo smakru. Jis neatrodė panašus į save ir tai mane labai gąsdino. Staiga Harry mane pakėlė ant rankų ir paguldė į lovą. Uždengiau tą vietą kakle iš kurios bėgo kraujas. Harry servetėle nusivalė kraują. Jis pažvelgė į mane, o man vis sunkiau sekėsi išlaikyti atmerktas akis. Jis apėjo aplink lovą ir atsisėdo šalia manęs. Ką jis darė?
-Tau reikia tai išgerti... - išgirdau jį sakant ir pajaučiau kažką savo burnoje. Šiltas skystis bėgo mano gerkle iš pradžių jis buvo šlykštus, bet paskui jis tapo skanesniu, beveik saldžiu. Staiga pasijutau žvalesne ir nesvarbu ką jis man davė tai buvo stebuklingas dalykas. Atsimerkiau ir pamačiau, jog jo riešas prispaustas prie mano lūpų. KAS PER VELNIAS?! Buvau tai mačiusi filmuose. Jis man davė savo kraujo?! Tai buvo šlykštu ir kodėl? Man jo nereikėjo, aš jaučiausi gerai ir aš nenoriu pavirsti tokia monstre kaip jis. Staiga jis atitraukė savo ranką ir nuleidęs rankovę žemyn prispaudė ją sau prie šono. Harry atsigulė šalia manęs ir padėjo savo galvą ant pagalvės šalia manęs.
-Ačiū tau. - tarė jis ir aš pažiūrėjau į jį. Ačiū tau už ką?
-Už ką? - paklausiau ir apsivertęs ant šono padėjo ranką po galva. Jo akys žvelgė į mane. Dieve, Šventas!
-Jog leidai gerti savo kraują. Ir leidai man išmėginti vieną bandymą. - tarė jis. Palauk. Ką? Bandymą? Kada jis man atliko bandymą?