Bad Blood

18 Dalis

Saros P.O.V

-Anksčiau....aš tikrai nieko nesiruošiau tau daryti, Sara. Aš prisiekiu. Aš norėjau tiesiog paimti tą peilį iš tavęs, kad tu nemėgintum nužudyti manęs ir vaikinų. Bet tu sugebėjai pasprukti prieš tai padurdama mane... -tarė jis, o aš prikandau lūpą. Ooops.
-Atsiprašau. -sumurmėjau, o Harry sukikeno.
-Aš nepykstu, jog tu padūrei mane. Tiesiog tie marškinėliai, kuriuos aš vilkėjau, buvo nauji. -tarė jis, o aš nusijuokiau silpnai, o jis prisijungė prie manęs.
-Tu nieko nenorėjai man padaryti? -paklausiau Harry tyliai, o jis tik papurtė savo garbanotą galvą prieš mane. Harry palenkė galvą arčiau manęs ir švelniai pabučiavo mano nosies galiuką. Ne! Jis nepradės vėl šito.
-Harry. -tariau nejaukiai, nes jis galėjo mane kontroliuoti. Atsisėdau, šį kartą jis mane paleido. O Harry atsistojo prie manęs ir žvelgė su kvaila šypsena veide. Man tikrai nereikėjo šito išraiškingo žvilgsnio dabar.
-Taip? -paklausė jis, o aš pakėliau akis į jį.
-Nepradės savo visų mažų bučinukų, flirto ir visko kitko, supratai? -tariau jam žvelgdama į jį griežtu žvilgsniu ir jis nustojo šypsotis. Jis žengė žingsnį link manęs, o aš žingsnį atgal.
-Aš net nesiruošiau pradėti, Sara. Matai? Tu kažką man jauti. -nusijuokė jis, o aš užmerkiau akis ir mėginau negirdėti jo juoko, bet jis neišėjo man iš galvos! Arrrgh! -Aš pradėsiu pakuotis šiąnakt, taigi tu gali miegoti čia arba Louis kambary. -tarė Harry man. Hmmm. Flirtuojančio Avigalvio ar Morkų Berniuko kambarys? Manau buvo tik vienas vienintelis atsakymas į Harry klausimą.
-Miegosiu Louis kambary. -tariau šiek tiek per greitai ir Harry linktelėjo, o tada vėl pažvelgė į mane su kvaila šypsena veide. Prisiekiu, vieną dieną aš išmušiu jo dantis-iltis lauk.
-Gerai, bet tai nekeičia fakto, jog tu mano, Sara. -tarė jis ir sukikeno. Kas nors duokit man česnako ir sidabrinį kryžių! Sumokėsiu bet kiek!
-Aš ne tavo, Harry. -tariau užtikrintai kaip tik begalėjau. Vėl ta kvaila šypsena.
-Oh, bet tu esi tau patinka tai ar ne. -tarė jis. Suspaudžiau rankas į kumščius.
-Aš nesu kieno nors gyvūnas, taigi jei tu manai, jog gali mane tokiu laikyti, tai pasigydyk Styles! -sušukau jam. Vėl ta kvaila šypsena. Grrrr.....
-Tu ne gyvūnas. Aš tai žinau, Sara, aš niekada tavęs tokiu nelaikysiu ir nepriversiu tavęs juo būti. Negalvok taip. Galvok, jog aš esu tavo...apsauginis. saugotojas ar....kas nors kitas. -tarė jis. Oh, aš ir vėl esu vaikas kurį reikia saugoti nuo kažko, huh? Ne, man tikrai nereikia apsauginio!
-Man nereikia apsauginio. Aš galiu apsiginti pati! -tariau. Buvau supykusi nuo jo tokių žodžių. Jis laike mane vaiku. Na, jis galėtu nustoti taip elgtis ir pagaliau suprasti, jog aš septyniolikos metų mergina.
-Ne per geriausiai sekasi, ar ne? -jis nusijuokė ir...VĖL KVAILAI NUSIŠYPSOJO.
-Užsikišk. -sumurmėjau ir pažvelgiau žemyn. Jis atsiduso ir nurijo seiles. Pakėliau galvą ir pažvelgiau į jį, jis nebesišypsojo tiesiog įdėmiai žiūrėjo į mane. Ir vėl...
-Mes ruošiames žiūrėti filmą. Gal nori prisijungti? -tarė jis, o mano akys išsiplėtė. Filmą? Ir vėl, po to kas nutiko anksčiau? Ne, pone! -Mes visi ten būsime, Sara. Aš jau anksčiau sakiau, jog nieko tau nenorėjau padaryti. Prašau, patikėk manim, gražuole. -tarė jis. Atrodė tikrai įskaudintas. Jaučiau kaip mano pilve kažkas suspurda kai jis pavadino mane gražuole. Kažkas paprasto, bet.....efektyvaus. Urrrgh...
-Em, gerai. -tariau ir nuėjau prie jo. Sustojau kai pamačiau, jog jis nejuda iš vietos ir jis pavartęs akis išėjo iš kambario. Uždariau miegamojo duris už savęs ir sekiau garbanotai galvai iš paskos į svetainę.

Harry P.O.V

Kodėl aš taip padariau? Aš net nesuvokiau ką sakau beveik visą tą laiką aš tiesiog norėjau ją nuraminti dėl Dievo meiles! Bet keisčiausia buvo tai, jog buvo gera tai sakyti jai. Sakiau gryna tiesa, jog nenorėjau jai anksčiau nieko padaryti ir, jog ji gali mumis pasitikėti. Bet... Arrrgh, aš tiesiog nežinau! Kas po galais man nutiko? Vakar man buvo viskas gerai, o dabar aš pavirtau į kažkokį zefyra ir sakau, jog jei viskas bus gerai? Ne, Harold. Ne! Būk vyras! Išėjęs iš miegamojo pirmas kai ji sustojo prie manęs vis dar nepasitikėdama manimi visu šimtu procentu. Išgirdau kaip ji uždarė duris ir seka paskui mane koridoriumi į svetainę, kur visi vaikinai sėdėjo ant sofos, šnekėdami apie kažką.
-O, Dieve! -Sara aiktelėjo kai pamatė, jog Louis užšoka ant Niall ir parverčia jį ant žemės ir Niall buvo po Louis. Nusojuokiau iš jos reakcijos. Atsisukau į ją, o ji lėtai pažvelgė į mane, jog rudos akys kaip šokoladas atrodė išsigandusios.
-Jie nesimuša iš tikro, Sara. Jie tiesiog išsidirbinėja. -pasakiau jai, o ji atsiduso ir linktelėjo. Pažvelgiau į tuos du idiotus kurie trankėsi vienas kitam ir užšokau ant jų.
-Harry! -sudėjavo Louis, o Niall nusijuokė. Trenkiau Louis per galvą ir suvėliau jam plaukus. Jis nustūmė mane ir pažvelgė man į akis.
-Tu šunsnukis! -susijuokė jis ir užšoko ant manęs. Nukritome ant sofos taip ja nuversdami su Liam, kuris vis dar ant jos sėdėjo.
-Ei! -aiktelėjo jis ir sofa parvirto. Liam nukrito ant Louis o šis ant manęs ir tiesiog spoksojo į mus. Pradėjom juoktis ir Louis pavėlė jam plaukus. Liam trenkė jam per ranką ir atsistojo, pakėlė sofa viena ranka ir vėl ant jos atsisėdo. Louis ir aš atsistojome ir pastebėjome kaip Niall bando parversti Zayn ant grindų, bet jam nepavyko. Nesėkmė.
-Arrrgh! Kodėl...tu...nekrenti! -Niall suurzgė kai vėl stūmė Zayn už krūtinės. Zayn pažvelgė į mus ir nusijuokė. Pažvelgiau į Sara kuri buvo visai netoli virtuvės. O, ne! Daugiau jokių peilių, meile! Jau ruošiausi eiti prie jos, kai sofa vėl buvo apversta su įpykusiu Liam. Niall ir Zayn buvo ant manęs, spaudė mane žemyn. Pakėliau akis į juos ir tuo momentu Louis užšoko ant Liam.
-Nepaleiskit jų! -nusijuokė Niall ir aš išgirdau Saros juoką sklindanti iš virtuvės. Išgirdau kaip ji atsisuka vandenį ir įsipila jo į stiklinę. Pagaliau ji nemėgino pasislėpti peilių po marškinėliais. Tada aš ir vėl turėčiau iš jos jį paimti...hahaha.
-Vaikinai, nulipkit nuo manęs. -tariau vaikinams ir nustūmęs juos nuo savęs atsistojau ir patraukiau virtuvės link, kur Sara stovėjo prie kriauklės ir žiūrėjo per langą. Ji atsiduso ir rankomis perbraukė per savo ilgus, rudus plaukus.
-Aš žinau, jog tu čia, Harry. -tarė ji staiga ir aš pakėliau antakį. Ji turėjo gerą klausą ar tai buvo efektas mano kraujo kurio jinai buvo išgėrusi? Ji neatsisuko į mane todėl aš priėjau arčiau jos. Šį kartą prie jos nelindau ir atsisėdau prie stalo ant kurio vis dar buvo mano ir vaikinų lėkštės po vakarienės.
-Pričiupai mane. -tariau, o ji ir vėl atsiduso. Ji išpylė vandenį iš stiklinės ir įmetė ją į muiluotą vandenį. Palaukit, kada kuris nors iš mūsų pripildė kriauklę vandens? Sara atsisuko į mane ir priėjo prie stalo kur aš sėdėjau. Ji paėmė kelias lėkštes ir nunešė jas įdėti į kriauklę. Paėmiau likusius lėkštes ir įdėjau jas į kriauklę, taip kaip padarė ji. Ji pažvelgė į mane per savo ilgas blakstienas ir vėl nuleido akis į muiluotą vandenį.
-Ačiū. -sumurmėjo ji ir nuėjo prie stalo surinkti stalo įrankiu. Kodėl ji plauna indus? Niekas jos to neprašė.
-Nėra už ką! -tariau jai ir ji nusišypsojo man greitai prieš tai kai ji įdėjo likusius indus į kriauklę ir pasiėmė kempinę. -Ką čia darai? -paklausiau jos ir ji atsisuko į mane, suglumęs pažvelgiau į jos rudas akis.
-Em, plaunu indus? -tarė ji, bet tai nuskambėjo kaip klausimas. Ji užsipylė Fairy Liquid and geltonos kempinės ir pradėjo plauti lėkštes. Paėmiau kempinę iš jos ir ji pažvelgė į mane.
-Tau nereikia to daryti, Sara. -tariau jai, bet ji tik papurtė galvą. Ji paėmė iš mano rankos kempinę ir toliau plovė indus. Jos švelnus prisilietimas siuntė šiurpuliukus mano kūnų. Kas tai buvo?
-Tai kažkas ką aš galiu padaryti ir be to aš jau pradėjau. -ji nuplovė lėkštę ir padėjo ją į šoną išdžiūti.
-Tada aš iššluostysiu. -tariau ir ji tik linktelėjo. Išsitraukiau rankšluostį iš stalčiaus po kriaukle ir pradėjau valyti lėkštes. Darbavomės tylėdami, vienintelis garsas buvo sklido iš svetainės kur vaikinai grūmėsi tarpusavyje.
-Aš Briusas Lee. -išgirdau kaip Zayn sušunka ir Sara nusijuokė. Tai buvo mielas garsas mano ausims, nes ji nebuvo laiminga būdama čia. Jos juoką girdėjau vieną ar du kartus anksčiau, bet jis buvo tylus. Akivaizdžiai matėsi, jog ji nenorėjo parodyti, kad buvo fanė. Tai kodėl ji būtu buvusi mūsų koncerte?
-Kokia yra Lexi? -paklausiau jos. Ji pažvelgė į mane šokiruota mano klausimo. Ji nesitikėjo, jog aš kalbėsiu apie jos draugus su ja. Ji išplovė paskutinę lėkštę ir padavė ją man, kad aš iššluostyčiau.
-Ji nuostabi. Geriausia draugė visame Pasaulyje. -tarė ji, o aš linktelėjau.
-Ar ji fanė? -paklausiau jos. Aš buvau pasiryžęs nenutraukti pokalbio su ja taip mes galėsim susibendrauti labiau. Aš labai norėjau jai įrodyti, jog ji gali manimi pasitikėti . Pasitikėti manimi. Ne! Štai aš ir vėl pradedu! Elgiuosi švelniai su ja. Bet tai buvo tiesa...aš norėjau, jog ji jaustūsi saugi su mumis. Ypač su manimi, bet aš buvau vienintelis kurį ji norėjo nudėti... Taip, tai buvo puikus jausmas, žinoti, jog kažkas mirtinai nori tave nudėti.
-Em, taip. Man atrodo, jog aš jau sakiau tai. -sumurmėjo ji, o aš tik papurčiau galvą.
-Tik tai, jog ji buvo tavo geriausia draugė kuriai labiausiai patinka Nialleris. -tariau jai.
-Ką sakei? -išgirdau ir atsisukau į Niall kuris per durų kampą žiūrėjo į mane ir Sara.
-Nieko, Niall. -tariau jam, o jis pavartė akis ir grįžo pas kitus vaikinus žaisti muštynių.
-Pasitrauk nuo manęs! -išgirdau kaip Liam sušunka ir sukikenau. Po galais, įgauk šiek tiek linksmumo, Payne!
-Tai kas jai patinka? -paklausiau Saros, o ji atkimšo kriauklę, kad vanduo išbėgtu. Ji pasiėmė rankšluosti iš manęs ir nusišluosčiusi rankas grąžino jį man.
-Kaip ir kiekviena mergina ji pakvaišusi dėl žvaigždžių, plaukų, makiažo, rožinių dalykėlių. -tarė Sara man, o aš nusijuokiau. Jai patiko rožiniai dalykėliai. Labai mergaitiška.
-Ha, šaunu! -tariau ir Sara nuėjo atsisėsti prie virtuvinio stalo. Ji žiūrėjo į grindis kai aš kalbėjau ir judino savo kojas.
-Taip, ji buvo. -ji atsiduso. Atsisukau ir pažvelgiau į ją. Ji atrodė taip nekaltai sėdėdama čia su pižama, o jos plaukai buvo palaidi. Išgirdau kai ji sušniurkščia ir nuėjau prie jos. Numečiau rankšluostį sau per petį ir atsisėdau prie jos. Stebėjau kaip ji žaidžia su savo pirštai ir tada aš savo ranką padėjau ant jos. Ji nustojo žaisti su pirštais ir ji pažvelgė savo didelėmis akimis į mane. Nusišypsojau jai maža šypsenėle. -Baik taip daryti, Harry. -tarė ji man. Susiraukęs pažvelgiau į ją.
-Ką baigti? -paklausiau.
-Baik viską! Baik būti toks geras su manimi, megzti trumpus pokalbius su manimi apie mano gyvenimą, nes tai tik priverčia mane pasijausti liūdnai, žinant, jog aš nebeturėsiu tokio gyvenimo kaip turėjau. Jūs vaikinai jį sugriovėte, o aš net nebuvau baigusi mokyklos! Aš turėjau šeimą ir šiek tiek pakvaišusią katę ir aš niekada jų nebepamatysiu, nes jūs vaikinai manot, jog aš būsiu tokia drąsi ir papasakosiu jūsų paslaptį, ko aš net nepadaryčiau. -tarė ji. Suvokiau, jog jokie garsai nebesklinda iš svetainės ir vaikinai greičiausiai klausosi mūsų pokalbio. Atsistojau prieš ją ir pastačiau ją ant kojų. Ašaros bėgo jos veidų ir aš prisitraukiau ją arčiau savęs taip apsivydamas ją rankomis. Dalykas kuris mane nustebino buvo toks, jog ji manęs neatstūmė, o ji apsikabino mane tvirčiau. Ji verkė man į krūtinę, jos ašaros sudrėkino mano murzinus marškinėlius. Ašaros ir kraujas bereikia tik saldainių visiškai juos pribaigti. -Aš atsiprašau. -sušnibždėjo ji kai šiek tiek apsiramino. -Aš tiesiog norėčiau, jog viskas būtų taip kaip buvo vakar. -linktelėjau galvą. Žinojau ką ji turėjo galvoje. Nekenčiau to dalyko, jog reikia būti toli nuo šeimos, bet tai buvo mano darbas, taigi aš neturėjau kito pasirinkimo, ar turėjau? Paglosčiau jos plaukus ir atitraukiau ją nuo savęs kai ji buvo jau apsiraminusi beveik galutinai.
-Ei? -paklausiau, pakeldamas jos smakrą, kad pažiūrėtų į mane. Ji pažvelgė į mane liūdnai, o jos akys buvo paraudusios. Vargšė mergaitė, jaučiausi tikrai blogai ir aš meluočiau jeigu sakyčiau kitaip. Kodėl meluoti? Tai vėliau man išspardytu šikną.
-Taip? -ji sušnabždėjo.
-Kaip dėl filmo dabar? -paklausiau, o ji man nusišypsojo maža šypsenėle. Paėmiau jos ranką į savo ir vedžiau ją į svetainę. Vaikinai susidomėję pažvelgė į mus ir kambarys buvo sutvarkytas, sofos buvo pakeltos ir padėtos į savo vietas, viskas atrodė ir vėl kaip anksčiau.
-Štai. -išgirdau kaip Liam tarė ir pažvelgiau į jį. Jis atsistojo ir ištiesė rankas Sarai. Paleidau jos ranką ir ji nuėjo pas Liam, jos rankos apsivijo jį tvirčiau. Pajaučiau pavydo jausmą kai ji jį apsikabino. Ji nebijojo Liam ir kitų vaikinų, ji bijojo manęs. Tai mane tiesiog nervino, bet buvo kaip buvo.