Bad Blood

81 Dalis

Saros P.O.V.

-Sara, tau viskas gerai? Prižadu, nedarysiu nieko panašaus, kaip praei...
-Vis dar nori bejausmiškai su manimi pasimylėti?-paklausiau. Jis išsižiojo, stebėdamas mane. Iš mano veido išraiškos, buvo galima suprast, kad aš visiškai rimtai ir jis atsikosėjo, poto apsilaižydamas savo lūpas.
-Sara, apie ką t...
-Aš pasiruošusi,-tyliai ištariau, beveik šnibždėdama. Jis prikando lūpą, priglausdamas savo viršugalvį prie manojo. Jis atsiduso, pakštelėdamas man į nosytę ir šyptelėdamas.
-Sara, tu tuo įsitikinusi? Nenoriu tavęs versti. Tą kart aš tik juokavau, niekada negalėčiau, taip atimt tavo nekaltybės,-tarė, o aš linktelėjau. Žinau ką darau, žinau, kad noriu to... žinau, kad noriu jo.
-Harry... Aš įsitikinusi. Visu šimtu procentu. Myliu tave,-ištariau ir jo šypsena išsiplėtė, o akys sužibėjo.
-Aš taip pat tave myliu,-atsakė, dar kart mane pabučiuodamas, mūsų lūpos tiesiog tobulai judėjo kartu.
-Tu neatsakei į mano klausimą, Harry,-tyliai ištariau, o jis klausiamai pakėlė antakį.-Tu vis dar nori bejausmiškai su manimi pasimylėti?
Harry papurtė galvą.
-Ne.
Susiraukiau. Ne? Jis nenori? Prieš kelias akimirkas jis sakė, kad juokavo tada. Negi jis nepasiruošęs daryti to su kažkuo nepatyrusiu, kaip aš?
-Ne?-paklausiau ir jis išsišiepė.
-Aš nenoriu bejausmiškai su tavimi pasimylėti...-tarė, švelniai pakštelėdamas man į nosytę.-Aš noriu pamylėti tave.
-Oh,-sumurmėjau, šyptelėdama. Pirštais perbraukiau per jo lūpas ir jis švelniai pabučiavo mano pirštus. Pamylėti. Ne bejausmiškai pasimylėti. Tai skambėjo gražiau, ypač mums. Įsimylėjeliams.
-Leisi pamylėti tave?-paklausė, šiek tiek susiraukdamas. Nervingai sukikenau ir nežymiai linktelėjau, kai pajaučiau, kaip mano skruostai išrausta. Niekada nemačiau Harry tokio sutrikusio... bet laimingo. Jo akys ryškiai sužibėjo, o lūpose pasirodė didžiausia šypsena, kokia tik esu mačius. Jis priglaudė savo lūpas prie manųjų, švelniam, saldžiam bučiniui, tuo pačiu metu atsitraukdamas nuo manęs. Jis su savimi pakėlė mane, o aš kojomis apsivijau jo liemenį. Jis atsistojo nuo sofos, pajudėdamas link kolidoriaus. Jis užbėgo laiptais ir aš sucypiau, kai staiga pajaučiau, kaip paliečiu pagalves. Harry užsiropštė ant manęs, bučiuodamas mano kaklą.
-Harry,-atsidusau, išgirsdama, kaip jis sukikena. Jis atsitraukė, jo veide vėl pasirodė nerimas.
-Sara, tu tikrai įsitikinusi?-paklausė. Dar kart linktelėjau ir jis vėl priglaudė savo lūpas prie manųjų. Mintys staiga viena mintis šovė į galvą. Jei kai apsikeitėme krauju, tarp Harry ir manęs atsirado ryšys... Kaip tai pasikeis, kai pasimylėsim? Galbūt tas ryšys sustiprės? Ar susilpnės?
-Harry, kas nutiks ryšiui tarp mūsų po viso šito?-nedrąsiai paklausiau. Jis atsitraukė, jo antakiai pakilo.
-Žinai ką? Net nenumanau!-nusijuokė.-Manau, tai sustiprės, nes tu atiduosi man savo nekaltybę. Jei tu pasakysi kažką tokio, kaip 'aš tavo', kai mes tai darysime, esu tikras, kad mes tapsime porininkais... arba pagaliau suprasime kas mes, bet tai tik spėjimas.
-Gerai,-atsakiau, o jis dar kart pabučiavo mane. Jo ranka nuslydo po mano marškinėliais, kuriuos vilkėjau. Jis lėtai, kėlė ją aukštyn, numaudamas per galvą. Jis numetė ją ant grindų, nužvelgdamas mano kūną, o aš išraudau.
-Nesijaudink prie manęs, Sara,-susnibždėjo.-Tau nereikia drovėtis.
-Atsiprašau,-sumurmėjau, kol jo lūpos keliavo mano kaklu, palikdamos švelnius bučinius.-Aš pasitikiu tavimi, Harry.
-Ir aš nesulaužysiu tavo pasitikėjimo,-tarė.-Niekada.
-Harry, myliu tave,-tariau jam dar kartą ir jis sukikeno.
-Aš taip pat tave myliu mano, nuostabioji Sara.

Liam P.O.V.

Su vaikinais atvykome į Harry namus, pilnomis rankomis dovanų Sarai, kad greičiau sveiktų. Harry niekada neleistu jai mirti, jis per daug ją myli ir žinau, kad padarytų bet ką, kad ją apsaugotų. Kalbant apie merginas, Harry buvo tikras mulkis. Jis mylėjo tik save ir viską aplink save, bet Sara kitokia. Ji visiškai pakeitė Harry tik per kelias trumpas savaites. Harry dabar labai rūpestingas, jis visada stebi ją, įsitikindamas ar jai viskas gerai... Tai neįtikėtina, kaip Harry dabar visiškai pasiruošęs rimtiems santykiams ir dabar Sara ir jis turėjo vardą. Sarry Stole, Louis atėjo su... Idiotas.
-Esi tikras, kad ji mėgsta šokoladą?-Niall paklausė už manęs, o aš nusišypsojęs, linktelėjau, kol jis keistai stebėjo 'Thorton' saldainių dėžę savo rankose. Tiesa sakant, pats Niall pasiūlė nupirkti Sarai šiek tiek šokolado, teigdamas, kad šokoladas geriausiai nuramina moteris po tokių siaubingų įvykių. Po velnių, iš kur jis tai žino?
-Jei tik jų nesuvalgysi, tada taip,-tariau ir mes nusijuokėme. Danielle, Eleanor ir Perrie davė šiek tiek daiktų, kad perduotume Sarai. Dani man davė milžinišką meškiną, kurį šiuo metu aš nešiojosi, El davė Louis dar daugiau šokolado ir tą patį Perrie perdavė Zayn'ui. Merginos kartais per geros ir jos visos jau myli Sarą, net jei susipažino tik prieš kelias valandas, vakarėlyje. Aš jau buvau papasakojęs Dani apie Sarą ir jau tada ji sakė, kad ji atrodo labai mielas žmogus. Ir jos visos trys labai išsigando, kai papasakojom, kad Sara vos nemirė ir jos nusprendė visos pasilikti nakčiai Eleanor namuose, jausdamos visos kartu šiek tiek saugesnės.
-Nesuprantu, kodėl merginoms reikia tiek daug visko, kai jos negaluoja, o vaikinams tik paglosto nugaras ir pasako, kad greičiau sveiktume. Taip nesąžininga!-Louis sudejavo, ištraukdamas iš mašinos bagažinės šokoladą, kurį davė Eleanor ir balionus kuriuos pats išrinko. Jis uždarė bagažinę, poto paimdamas dovanas į savo rankas ir užrakindamas mašiną. Patikėt jam išrinkt balionus, huh?
-Merginoms reikia daugiau meilės,-Niall nusijuokė, o Louis tik pavartė akimis.
-O taip!-jis nusijuokė ir visi patraukėme link pagrindinių durų. Su laisva ranka pabeldžiau į duris, bet niekas neatsakė. Hm, galbūt jiedu vis dar miega, pavargę iš po praeitos nakties įvykių? Nusprendžiau atidaryti duris ir nustebau, kad jos neužrakintos. Na tai keista. Harry dažniausiai užsirakindavo duris, tuo labiau, kad Adrianna laisvėje būtų saugiau, jei durys būtų užrakintos. Pažvelgiau į vaikinus , o jie visi žiūrėjo klausiamais žvilgsniais ir aš linktelėjau, parodydamas, kad einam. Atidariau plačiau duris ir įžengiau į visiškai tylų namą. Apsižvalgiau aplink ir mano akys, bei nosis pastebėjo mažas kraujo dėmes ant grindų. Jaučiau, kaip mano iltys išlenda, bet nustūmiau tas mintis šalin ir vėl apsižvalgiau aplink, Harry ir Saros nebuvo nė ženklo. Po velnių, kur jie?
-Jie tikriausiai vis dar miega?-Zayn pareiškė, o mes visi linktelėjome, eidami link svetainės ir atsargiai sudėdami dovanas ant sofos. Louis balionus prispaudė su sofos kojele, kad jie nepakiltų į lubas. Maža krūvelė šokolado ir pliušinių gyvūnų buvo sudėlioti ant pagalvėlių ir pastebėjau, kad per televizorių įjungtas 'Tegyvuoja meilė'. Vienas iš Harry mėgstamiausių filmų. Kaip jis galėjo nepastebėti, kad jis įjungtas?! Tai tikrai nepanašu į jį.
-Harry nepraleistų šio filmo,-Niall nusijuokė, apeidamas aplink televizorių ir peršokdamas jį, lyg koks Hugh Grant. Niall akys išsipletė, stebėdamas grindis šalia sofos ir išsišiepė. Jis su šypsena veide pasilenkė ir pasiėmė indelį ledų, o aš tik pavarčiau akimis.
-Su sausainių gabaliukais?-Louis atsitiktinai paklausė ir Niall linktelėjo paimdamas vieną iš šaukštų ir nuimdamas dangtelį. Jis pradėjo valgyti, kol aš su kitais vaikinais stovėjome nieko nedarydami? Kur gi Harry ir Sara?
-Eisime jų žadinti?-pasiūliau, o Zayn papurtė galvą.
-Nah. Žmonės nepatinka, kai juos pažadina. Patikėk manimi,-jis paskutinį sakinį sumurmėjo lyg sau, bet su savo gerąją klausa laisvai išgirdome tai ir aš vėl pavarčiau akimis. Louis apsisuko ir nuėjo į virtuvę, o aš atsisėdau ant fotelio šalia sofos, priešais dabar jau juodą televizorių.
-Jie turbūt jau buvo atsikėlę,-Zayn tarė, parodydamas į ledų dubenėlį, kurį laikė Niall.-Jie dar nevisiškai ištirpę, taigi jie neišbuvo ilgai ir jie įjungė filmą maždaug prieš pusvalandį,-aš linktelėjau, pritardamas. Jie tikriausiai atsikėlė papusryčiauti ir vėl grįžo į lovą? Žinau, kad tai dėl Saros, nes Harry jei neleistų pasilikt vienai, taigi jis nusekė ją.
-Jie turbūt katik...-Niall pradėjo, bet mūsų jo akys išsiplėtė, kaip ir mano, bei Zayn. Mes nusišypsojom vienas kitam ir pradėjom juoktis. Zayn prikando lūpą ir pažvelgė į lubas. Aš taip pat, pažvelgiau į tą pusę iš kurios sklido garsais. Kaip tik tuo momentu, Louis parėjo iš virtuvės, nešinas keturiais puodeliais arbatos mums. Jis staiga sustojo ir jo akys išsiplėtė, kai taip pat išgirdo garsus. Jis pažvelgė viršun, purtydamas galvą. Jis priėjo prie mūsų, paduodamas puodelius, poto padėdamas padėklą ant stalo ir atsisėsdamas ant sofos šalia Niall.
-Turbūt Harry varžosi, dėl aukso medalio?-jis nusijuokė, kaip ir kiti likusieji. Mes visi linktelėjome, vėl nusijuokdami. Harry žino, kaip girgžda jo lova ir kaip garsiai jis dejuoja?! Dieve, tas vaikinas niekada nepasimoko. Šiek tiek linksma sėdėti čia, klausantis Harry ir Saros, bet tuo pačiu metu ir nemandagu.
-Mes turėtume grįžti vėliau,-Zayn pasiūlė ir mes visi linktelėjome, sutikdami ir vis dar juokdamiesi iš garsų viršuje. Kai tik visi keturi išgėrėme arbatą, atsistojome ir patraukėme link durų. Mums tikrai reikėjo išeiti, kaip tik sudėjome dovanas, bet Louis turėjo padaryti mums arbatos, negi ne? Kai tik Zayn ir Niall išėjo pro duris, Louis atsisuko į mane, šypsodamasis. Jis pažvelgė į laiptus ir sušuko per visą namą.
-Bičiuliai, užmiršote ledus įdėti atgal į šaldytuvą!-nusijuokė, išbėgdamas iš namo, o aš paskui jį. Įšokę į mašina, juokėmės visa kelią link 'Starbucks'.