Bad Blood

15 Dalis

Harry P.O.V

-Aš tai išimsiu!
-Ne, neišimsi!
-Drauguži, išimsiu!
-Eik šalin, Nialleri! - pavarčiau akis kai Zayn ir Niall kovojo kuris ištrauks vištieną. Ji iškepė gerai, manyčiau. Mėsa buvo truputį pajuodusi, bet tik dėl to, jog Niall yra kvailys. Jis ją kepė ypač karštoje ugnyje, nors ji ir buvo šiek tiek apskrudusį, bet svarbiausia nesudegė, Ačiū Dievui.
-Vištiena! - išgirdau kaip Louis sušunka ir pakėlęs akis pamačiau kaip jis su Sara įeina į svetainę. Ji vilkėjo pižamą ant kurios marškinėlių buvo parašyta"I love my bed". Gražu. Ji buvo tvirtai apsikabinusi Louis ir aš pajutau didelį kaltės jausmą. Ji taip gerai sutaria su kitais vaikinais. Ypač su Liam ir Louis, o aš viską sugadinau. Ji turės su tuo susitaikyti, nes ji yra mano nuosavybė.
-Yay! - nusijuokė Sara, bet nusuko akis į šoną kaip mano ir jos akys susitiko. Ji nuėjo prie Liam ir jie apsikabino prieš atsisėdant prie stalo. Iš vienos pusės sėdėjo Liam, o iš kitos pusės atsisėdo Zayn. Jie visi pradėjo kalbėti kai Niall man trenkė per petį.
-Aš laimėjau! - suplojo jis rankomis ir paėmęs lėkštę su vištiena padėjo ją viduryje stalo. Niall atsisėdo per stalo visutį ir pradėjo valgyti. Louis greitai atsisėdo prie jo, o man liko vieta prie Liam. Nujaučiau, jog Sara nenori, kad aš sėdėčiau prie jos. Išsitraukiau telefoną ir pradėjau skaitinėti senas žinutes, kad turėčiau kuo užsiimti. Niall įsidėjo vištienos ir aišku daugiausiai. Jis turėjo nenumalšinamą apetitą. Louis, kuris sėdėjo prie manęs, greitai čiupo šakutę ir pradėjo valgyti vištieną.
-Wow! Labai skanu! - tarė Sara kai nurijo kąsnį. Vyptelėjau pats sau. Galbūt mano skanus gaminamas maistas pagerins mūsų santykius? Tikiuosi. Buvo penkiasdešimt ant penkiasdešimt procentų.
-Žinau! - tarė Niall ir ji jam nusišypsojo.
-Kas gamino? - paklausė Sara ir nužvelgė visus vaikinus, išskyrus mane. Puiku! Ji tikrai manęs nekenčia, bet aš jos nesmerkiau. Peržengiau ribas prieš tai.
-Aš. - tariau ir pažvelgiau į ją. Ji nustojo šypsotis ir linktelėjo.
-Skanu. - sušnabždėjo ji ir pažvelgė į savo lėkštę. Ji užbaigė valgyti nebepratardama nei vieno žodžio. Mes vis dar maitinomės maistu, bet žinojau, jog kraujas mums skanesnis nei kas nors kitas. Tai buvo mūsų vienintelė išeitis išgyventi dabar. Mes tai žinojom. Taip. Vis dar prisimenu koks buvo mano gyvenimas, kol neprasidėjo visas šitas šūdas. Mano senasis gyvenimas. Žmogaus gyvenimas....
-Tai...buvo nuostabu! - paskelbė Niall taip atitraukdamas mane nuo savo minčių. Pažvelgiau į jo tuščią lėkštę. Jis suvalgė dvigubai daugiau, nei kas nors kitas, ir jis baigė pats pirmas! Vyruti, šis vaikis tikrai pavalgantis! Visi žiūrėjo į jo tuščią lėkštę išsižioję ir išplėstomis akimis.
-Kažkas buvo išalkęs! - nusijuokė Liam. Niall linktelėjo ir žiūrėjo į vištieną kurios dar buvo likę šiek tiek.
-Galiu dar? - paklausė jis. Mes visi linktelėjome, nebuvo jokių šansų jį sustabdyti.
-Taigi...- pradėjo Zayn ir mes visi pažvengėme į jį. jis pasisuko į Saros pusę, kuri kaip tik žiūrėjo į jį. Jis nusišypsojo. - Kaip praėjo tavo diena, Sara? - Sara greitai pažvelgė žemyn ir tada pažiūrėjo į mane. Louis atsisuko ir taip pat žiūrėjo į mane, jo akys prisimerkė. Kokios buvo jo bėdos? Visi vaikinai tai pastebėjo ir taip pat atsisuko į mane. Patogiau atsisėdau kėdėje ir pažvelgiau į juos nekaltu žvilgsniu.
-Harry? - Liam paklausė manęs, jo akys lėtai prisimerkė.
-Taip? - paklausiau.
-Vaikinai, užsičiaupkit! - Sara staiga aiktelėjo. Visi atsisukome ir pažvelgėme į ją, o jos žvilgsnis buvo įsmeigtas į televizorių. Pažvelgiau į ekraną ir pamačiau, jog žinios buvo apie kažkokią nuskriaustą šeima ir bla bla bla.
-....paliko juos sielvartauti kai jų septyniolikmetė duktė, Sara Cole negrįžo namo vakar po One Direction koncerto Edinburge. Niekas apie ją negirdėjo ir niekas jos nematė po vakar vakaro. Paskutinis žmogus kuris ją matė buvo jos draugė, Lexi Mills, kuri taip pat buvo vaikinų koncerte preitą naktį..... - tęsė vedėja kai kameros parodė vyresnio amžiaus vyrą ir moterį su dviem jaunesniais berniukais. O, velnias! Tai buvo jos šeima!
-Sara, brangute, prašau grįžk namo. Mes tave mylime ir mes nežinome kur tu esi! Prašau, susisiek su mumis ir mes tave pasiimsime, mažyte. Tiesiog grįžk namo! - jos mama verkė. Du berniukai taip pat verkė, o Saros tėtis laikė jos mamą tvirtai apkabinęs kai ji verkė jam į krūtinę. Visų vaikinų dėmesys buvo nukreiptas į televizorių, bet aš stebėjau Sara, kuri viska stebėjo didelėmis akimis. Ašaros nesustodamos bėgo jos veidų ir ji atsistojusi nuo stalo paėmė beveik tuščią savo lėkštę ir nuėjo į virtuvę. Mes visi stebėjome kaip ji sumeta nesuvalgyta maistą į šiukšlinę, o lėkšte įmeta į kriauklę.
-Sara! - Zayn aiktelėjo staiga. Pažvelgiau į jos ranką, o ji laikė peilį. Ji pažvelgė į mus ir nubėgo prie durų. Mes visi atsiradome prie jos ir žiūrėjome į ją išsigandusiomis akimis. Atrodo lyg kartotusi neseniai nutikęs įvykis. Ji palenkė durų rankeną ir ją patraukė, bet aš atsiradau prieš ją ir uždariau duris. Ji sušuko ir ji žinojo, jog nepaspruks tada pažvelgė per savo petį ir žiūrėjo man į akis. Kiti vaikinai stovėjo netoli manęs su nustebusiomis akimis.
-Žinai, Harry? - Sara sušnabždėjo padėdama ranką ant durų. Priėjau arčiau jos ir padėjau savo smakrą jai ant peties. Ji įsitempė ir lėtai atsisuko į mane, mūsų akys susitiko.
-Ką, mažyte? - lėtai paklausiau. Ji pažvelgė į mane prisimerkusi.
-Tu buvai mano mėgstamiausias, prieš man sužinant apie visa tai. - tarė ji negarsiai ir tada aš atsidusau. O, Dieve! Žengiau toliau nuo jos ir pažvelgiau į savo pilvą. Po galais ji mane padūrė su peiliu! Velnias, skaudėjo tik kokia...minutę! tai užtruko kol aš supratau ką jinai padarė ir vaikinai man nepadėjo, ji atsidarė duris ir pasileido bėgti koridoriu.