Bad Blood

91 Dalis

Harry P.O.V.

-Pažiūrėkim, kaip dabar ją susigrąžinsit!-Adrianna nusijuokė, poto paspirdama Saros kūną į šoną. Praradau. Nebegaliu to pakelti. Prišokau prie jos, mano iltys išsikišo, o rankos pasiruošė sugriebti ir nužudyti ją. Niekada nenorėjau nieko taip nužudyti, kaip Andrianna, savo kūrėją. Bet man nerūpi kas ji. Ji sužeidė Sarą, bandė ją nužudyti ir dabar... Užguliau ją, tvirtai laikydamas po savimi. Pašaipiai nuišypsojau jai į veidą, kol mano rankos spaudė jos kaklą, visa jėga bandydamos ją pasmaugti. Keliais prispaudžiau jos pilvą prie žemės ir šįkart ūgis mano pranašumas.
-Jau ieškai kitos moters, taip?-Adrianna nusijuokė, numesdama mane nuo savęs. Nukritau prie merginų kojų ir pasigirdo dar vienas brakštelėjimas. Jos tik pažvelgė į mane, o jų akyse matėsi susirūpinimas. Pažvelgiau į vaikinus, kurie vėl ją puolė, rankomis trankydama veidą, o kojomis spardydami ją. Sudejavau, kai stodamasis patempiau sulaužytą ranką, norėdamas ją atstatyti, jog teisingai sugytų. Arrgh, tai prakeiktai skauda!
-Harry,-Danielle aiktelėjo, kai Niall ir Zayn nukrito prie manęs. Jie tik nušnypštė, vėl nubėgdami prie jos. Beviltiškai apsižvalgiau aplink save. Kaip po velnių ji sugeba įveikti penkis puolančius vampyrus vienu metu? Pastebėjau Eleanor išsigandusias akis ir mano veide pasirodė šypsena. Priėjęs prie jos ištiesiau ranką. Ji tik susiraukė, bet supratusi ko aš noriu, padavė peilį. Pažvelgęs pro petį, pradėjau lėtai artėti prie Adriannos ir vaikinų tvirtai rankoje laikydamas peilį. Kai tik pamačiau, kaip Louis parbloškė ant žemės, aš pasinaudojęs proga ėmiau bėgti link labiausiai pažeidžiamos Adriannos nugaros. Bet kaip tik tada ji su didžiule šypsena atsisuko veidu į mane. Užšokau ant jos ir aiktelėjo, kai peilis įsmigo. Jos akys išsiplėtė, bet ji vis dar žiūrėjo į mane ir bandydama kažką pasakyti pravėrė burną. Tik mažas šnibždesys ištrūko iš jos pravertų lūpų ir mano akyse jos oda ėmė keistis. Jos šviesus veidas pradėjo keistis į pilką ir aš greit atšokau nuo jos kūno. Vaikinai ir merginos sustojo prie manęs, kol stebėjome, kaip kūnas priešais mus keičiasi. Kol ji raitėsi ant žemės iš skausmo, jos pirštai ėmė trūkčioti ir ji stipriai užmerkė akis. Kai viskas baigėsi, jos kūnas tapo raukšlėtas ir pilkas, plaukai sausi lyg šiaudai, o lūpos sutrūkinėjusios ir mėlynos. Dabar ji tikrai mirė. Šį kart peilis pataikė jai tiesiai į širdį. Aš nužudžiau ją... Aš nužudžiau dar vieną vampyrą. Pasukau galvą į tą puse kur gulėjo Sara. Kai tik pažvelgiau į jos sulaužytą kaklą, nebegalėjau sulaikyti ašarų, kurios pradėjo riedėti veidu. Pribėgau prie jos ir atsargiai priglaudžiau prie krūtinės, viltingai klausydamasis. Praeitą kartą buvo sunku išgirsti jos širdies plakimą, nes buvo triukšminga, bet dabar tylu. Vistiek stengiausi įdėmiai klausytis.
-Harry... Ji din...-Liam pradėjo kalbėti, padėdamas ranką man ant peties. Nusipurčiau, gaudydamas orą.
-Užsičiaupk!-sušnypščiau, savo kūnų uždengdamas Saros kūną, o ranka apsivijau jos liemenį taip prisitraukdamas ją arčiau. Paneręs savo galvą į jos plaukus, įkvėpiau jos kvapo ir dar įdėmiau klausiausi jos širdies plakimų. Bet kur jie? Kodėl aš jų negirdžiu?! Ką...
-Liam! Ji nekvėpuoja! Jos širdis neplaka! Padėk man!-šaukiau, pro ašaras žiūrėdamas į jį. Vaikinai ir merginos taip pat verkė. Louis laikė priglaudęs Eleanor prie savęs, o ji priglaudė galvą jam prie krūtinės. Perrie ir Zayn stovėjo tokioje pat pozicijoje. Tik Niall stovėjo nuleidęs galvą ir verkė. Liam akys taip pat buvo pilnos ašarų. Kodėl jie man nepadeda?! Pridėjau riešą sau prie burnos ir įsikandau, padarydamas gilią žaizdą odoje. Jau norėjau pridėti riešą prie Saros burnos, bet Liam suėmė mano ranką. Piktai pažvelgiau į jį.
-Harry... Tai nepadės jai,-tyliai tarė. Stipriai sukandau savo apatinę lūpą, bandydamas sulaikyti besiverženčias ašaras. Pažvelgiau į ramų Saros veidą ir ant jos skruostų vis dar buvo likę drėgni takeliai nuo ašarų. Paėmiau jos mažą ranką ir pridėjau du pirštus prie riešo. Pas ją nebėra pulso. Jokio širdies plakimo... Jokio kvėpavimo... Jokio pulso. Dar daugiau ašarų pasirodė mano akyse, kai Liam padėjo man atsistoti. Su savimi pasiėmiau Saros kūną, atsargiai priglaudęs ją prie savęs. Ką dabar turėčiau daryti? Kaip man vėl būti laimingu? Žinau, kad kai kurie žmonės mano, jog tai ryšys ir tai tiesa... Aš negaliu gyvent be jos. Ji man viskas, mano šviesa tamsoje. Ji buvo siaubingai sužeista vakarėlyje, bet dabar... Ji... Išėjo. Adrianna sulaužė jai kaklą. Niekas nebegali to išgydyti. Noriu sau taip stipriai trenkti, jog negalėjau išgelbėti jos. Jeigu būčiau kažką daręs... Ji būtų vis dar gyva. Leidau ašaroms ir toliau tekėti, kai lydimas vaikinų ir merginų nešiau Saros kūną į saugius savo namus. Į mūsų namus...