Scars |✔︎|

5

Saulei bešviečiant man į veidą, greitai atsisėdu į kitą sofos galą. Kadangi gardžiai kvepiantys čipsai mane vylioja, atsistojus nueinu iki Rickio kambario. Lipu mažais laiptukais į viršų. Jų namas iš išorės atrodo toks milžiniškas, bet viduje matosi tik neapkrauti kampai ir dėžės, kurios čia paliktos jau du metus.
-Lana!! - staiga Nicki vis dažniau ir dažniau pradeda šaukti mano vardą, išsigandusi sustoju ir apsisukusi praleidžiu kas antrą laiptą ir nubėgu pas ją į svetainę. - Rodo tavo kavalierių! - pagarsina ji televizoriaus garsą ir ekrane pasimato jis. Tas paslaptingasis. Žurnalistė jo uždavinėja klausimus, kol aš lieku užhipnotizuota jo lūpomis. Jis kalba ir atsisuka vis į ekraną. Lyg žiūrėtų į mane.
-Jis ir gražuolis, - taria Stella. Rickis su Stella po Nicki rėkimo iškart atėjo.
-Čia Lanos, - praneša Nicki. Visiškai ne įsitraukiu į pokalbį. Žurnalistė nustoja jo klausinėti ir jis dingsta iš ekrano.
-Kas mano? - atsipeikėju
-Šis berniukas, - pasako Stella. Norėčiau išpjauti jos akių vyzdžius ir padaryti ją akla. Tai mano svajonė nuo pat tos minutės, kai susipažinome.
-Jis ne mano, - susinervinusi atsakau ir paėmusi iš Nicki pultelį, perjungiu kanalą.

Visą prakeiktą laiką, Stella su Rickiu ir Nicki aptarinėjo jį ir klausinėjo vienas kito, nuomonės jei aš susimesčiau su juo. Ar galėčiau, bent kažkada prilygti jo lygiui? Ne.

-Aš manau, kad jai nereiktų per daug stengtis, jis ją paguldytų į lovą, per dvi dienas, - nusijuokia Nicki, kai Stella iškelia sarkazmo kibirkštėlę.
-Atsiprašau, bet Stella nesu taip susigadinus reputacijos, kad po dviejų dienų gulčiau nuogą prieš jį, - atsistojus, pradedu eiti link durų. Niekas nestabdo, niekas neklausia. Mano geriausia draugė, puikiai mane supranta, todėl iškart visiems paaiškina, juk mano buvimo laikas baigėsi.
Išeinu iš namų ir tas pats vairuotojas pradeda mane vežti namo. Ta Stella sunervino kaip nežinau, aš turiu tik dar didesnį norą jai išplėšti akis. Ar galima imti ir mane taip šantažuoti, juk taip draugės nesielgia. Man keista, kaip Rickis ją mėgsta.
Stella niekad nebuvo žmogus, kuris man rūpėjo. Turėjau ją kaip draugė, nes naujoje mokykloje nieko nepažinojau ir kai susipažinau su ja, prasidėjo visi dalykai, nešantys nelaimę.

Mano mintis patraukia, kai vairuotojas nuvažiuoja į garažą ir aš išlipus, nueinu į vidų.
-Lana! - pašaukia mama. Neįsivaizduoju, kiek kartų šiandien žmonės tarė mano vardą. Man jis jau pradeda nepatikti.
-Aš ateinu! - atsakau jai ir nueinu iki virtuvės. Praėjus koridorių, įeinu į virtuvę.
-Dukra, gaminu tavo mėgstamas salotas, - bepjaustydama agurką, pasakė.
-Mama, ar turi Mars šeimos kontaktus?
-Turiu, ar kažko reikia?
-Noriu gauti
-Turiu ponios Mars, galėsiu tau duoti,
-Gerai, ačiū
-Tikiuosi, neskambinsi tam išsišiokeliui- nueinu nuo stalo ir sustoju - Jis sukėlė tokia didžiulę gėda savo tėvams,
-Taip, tikrai taip, - Manau, buvo visai nieko.

Kadangi tokia šiek tiek lengvesnė dalis, pagalvojau juk nieko tokio, jei įkelsiu dvi per vieną dieną... Labai ačiū už peržiūras, kurias esame pasiekė dabar... Labai jums ačiū visiems ❤️