Scars |✔︎|

26

Stovėjau prie drabužių spintos. Turėjau pasirinkimui tris sukneles. Ir išsirinkau vieną - blizgančios rudos spalvos su V uškirptę ir siekiant žemę, pūkai. Prie kelių prasideda blizgučiai. Manau, puiki suknelė.
Savo plaukus surišu į kuodą ir pasidarau daug laiko netruksantį makiažą. Pasiėmiau kuprinę ir į ją išsikišau atsarginius drabužius. Taip pat iš kolekcijos pasiėmiau delninę ir ten įsidėjau cigarečių pakelį, bei kitus būtinus daiktus. Galiausiai gavus Luko skambutį, sustoju ties prie durų esančių veidrodžiu. Užsidedu mamos dovanotą deimantų apykaklę ir užsisegu prabangius deimantinius auskarus. Tai nėra mano lygis, gal ir yra. Bet nemėgstu jo rodyti. Noriu būti paprasta ir neįšsipuošusi. Bet kartais taip reikia derintis prie aplinkos, kad nebelieka kitos išeities. Pažiūriu į veidrodį, stipriai dirbtinai nusišypsau ir netrukus, išeinu pro duris, jas užrakindama.
Gražiai, šonu nulipu laiptais ir dar vis viliuosi, kad jis atidarys duris. Bet tik praeinu pro automobilio šviečiama šviesą ir įsėdu šalia jo.
-Sveika, - pasisveikina jis ir aš prisisegu saugos diržą.
-Labas, - atsakau per daug nekreipdama dėmesio. Jis pradeda iššūkinėti iš stovėjimo vietos.
-Atrodai žavingai, - pakomplimentuoja jis, o aš nesulaikius plačios šypsenos, pradedu rausti ir šypsotis.
-Ačiū.

°°°

-Labas vakaras, - pasisveikina Lukas su apsauga ir prieš įėjimą pažiūri į mane. Net ir su aukštakulniais, negaliu būti bent kiek aukštesnė. Jis nusišypso ir pasitaisęs juodą smaukingą, ištiesia man parankę. Netrukus į ją įsikabinu ir abudu pradedam eiti į visų. - Jei norėsi, galėsiu supažindinti su visais,
-O tu visus pažįsti? - tyliai paklausiu
-Visų tų profesorių dukros yra labai geros mano draugės, - kiek šmaikštokai pasako ir aš visiškai suprantu.

Eiti per grindis sustojam, kai prieš mus atsiranda su posūkiai. Į kairę ir į dešinę.

-Kur norite eiti, panelė Houston? - paklausia jis manęs
-Į kairę, - atsakau jam ir mes gražiai ir civilizuotai nueinam kairyn. Deimantais aplipusios, kabančios lempos ir užeiga su pasaulio garsiausiais šefais.
-Ar norėtumėte šampano? - paklausia prie mūsų priėjęs barmenas.
-Aš paiimsiu dvi taures, ačiū - barmenas nueina ir Lukas įteikia vieną taurę man.
-Nuo kada tu toks mandagus? - paklausiu jo, paėmus.
-Spėkim, kad nuo tada kai supratau, ką reiškia meilė, - taria jis, toliau eidamas kryptim.
-Tada, ką reiškia meilė? - paklausiu jo, pati susimąsčiusi.
-Tada, kai nežinai juk myli, - jis pažiūri į mane, kelias sekundes ir tada nueina prie savo pažįstamų. - Labas vakaras, ponia Liucija, - pasisveikina jis, pabučiavęs damai ranką.
-Labas, labas jaunuolį. Žiūriu kaip tėvas, vienodi, - su vėduoklę besivedindama taria. Pripažinsiu, kad čia karšta. - Kieno ši žavi dama? - paklausia moteris mane pastebėjus.
-Ji...
-Labas vakaras, Esu Lana Houston, - pasisveikinu. Ji pradeda stipriai juoktis ir netrukus nusiraminus, priduria, juk dievina mūsų prekės ženklą.

Netrukus Lukas pradeda supažindinimo laiką. Susipažinau su begalę daug žmonių, galėjau skelbti mūsų šeimos kosmetikos prekės ženklą. Esu tuo baisiai patenkinta. Galiausiai, kai sustojome ties užeiga, Lukas tyliai sušnabždėjo į ausį.
-Gal nori pabėgti?
-Žinoma, - atsakiusi pradedu leistis su juo pro duris, kol atsiradę automobilyje jis, pradeda važiuoti.
Žvaigždėtas dangus, atrodo, kad žvaigždės mus veda kartu. Nes visi keliai tik į žvaigždes.