Scars |✔︎|

14

Netrukus Nicki palieka namus ir, kad nesukelti sąmyšio, tik po kelių minučių įsileidžiu Luką. Jis taip norėjo apžiūrėti namus. Kai jį įleidžiu, jis nusiima batus ir pradeda eiti pro svetainę.
-Man rodos, kad čia tavo mėgstamiausia vieta, - taria jis viską apžiūrinėdamas
-Kol kas taip, - atsakau eidama iš paskos. Nuėję į virtuvę, Lukas atsisėda ir liepia man prisėsti.
-Ar nori šiandien varyti į vakarėlį? - paklausia jis. Kažkodėl šiandien noro kažkur eiti, visiškai nėra. Man taip patinka ta tyla namuose, kai visiškai esu viena, be jokių tarnaičių ar tėvų. Tai tikriausiai dėl to, kad baisiai myliu šitus namus.
-Norėčiau pabūti čia, - atsakau jam atvirai
-Ir nori praleisti vakarėlį? - kiek nustebęs ir sutrikęs paklausia.
-Juk vakarėlių būna kaip prišikta, o aš būti namie, labai noriu - Netrukus Lukas, paima mano ranką. Ją suspaudžia ir pažiūri į mane. Mano pakelti antakiai ir kiek sušvelnėjęs žvilgsnis, žiūri tiesiai į jį. Tą primenanti vintažinį vaizdą, kai jo šypseną pasirodo ir šalia jos ilgos tiesės.
- Tu labai graži, - staiga pasako jis. Niekad netikėjau, kai žmonės tai sako. Man atrodo, kad tokiais dalykais tikėti nereikia. Visi žmonės, skirtingai į mane žiūri.
-Ačiū, bet nemėgstu komplimentų, - kažkodėl visiškai išraudonuoju. Staiga jis savo ranka, pagriebia mano smakrą ir prisitraukinėja arčiau. Jis savo nosimi, liečia manąją. Suka suka ratukus, kol galiausiai pridėjus lūpas prie jų, ranką einu prie jo skruostų. Jis nulipa nuo kėdės ir prieina arčiau manęs. Viskas vyksta, taip greitai. Per daug greitai. Jaučiu kaip mano kūnas pradeda virti iš karščio. Jo bučiniai lieka ant mano kaklo, o tada ir ant pečių. Lukas mane užsikelia ant savęs ir nueina iki svetainės. Jis toliau bučiuoja, kol aš nuimu palaidinę. Rankomis braukiu per jo nuogą nugarą, pati jausdamasi gerai. Tai toks geras jausmas. Tai lyg skrodimas aukštyn, kažkur nežinion. Aš nežinau šio vaikino. Nežinau, jo būdo. Bet Stella buvo teisi, tereikėjo kažkiek dienų, kol gulėsiu po juo.
Staiga mūsų bučinius nutraukia į duris skambinantis skambutis.
-Lana! Čia tavo mama! - nusikeikus, paimu Luko palaidinę ir pradedu jį kišti į spintą.
-Netark nei žodžio, nes kitaip užmušiu! - tyliai perspėju jį ir susitvarkius, nueinu prie durų.
-Sveika mama, - kiek išsiblaškiusi pasisveikinu - Kodėl atvažiavai?
-Norėjau pažiūrėti kaip laikaisi, galvojau vėliau atvažiuot, bet kažkaip nesulaukiau,
-Aišku, man viskas gerai. Jau su Nicki ir Rickiu išsikraustėm daiktus, - paaiškinu ir pamatau, kaip Lukas pradaro spinta ir sumirksi viena akim. Mosikuodama ir lūpomis tardama žodžius liepiu jam uždaryti duris. Prieinu prie spintos ir pati jas uždarau. Aš rimtai pakliusiu į bėdą, jei mama jį pamatys. Juk jau dabar ji nemėgsta jo.
-Gerai, gal padarytum man arbatos? - paklausia manęs mama, o aš tikrai nenoriu, kad ji čia būtų. Vis dėl to, šiuo metu man rūpi kiti dalykai.
-Žadėjau važiuoti pas Stella, - pasakau. Mano mama mano, kad Stella padori mergina ir, kad viskas tarp mūsų, kaip jai su dvynukų mama. Jos abidvi neišskiriamos.
-Tai tada atvažiuosiu kitą kartą, jau namai tušti be tavęs, - eidama link durų dar priduria
-Aš irgi jūsų pasiilgsiu, - atsakau ir netrukus ją išleidžiu ir palaukiu kol juodas automobilis pasitrauks nuo mano langų. Vis dėl to tas pats Lamborghini stovėjo, bet ji tikriausiai nesusigaudė. Užrakinus duris, prieinu greitai prie spintos ir pravėrus, pamatau kaip Lukas padėjęs galvą ant dėžės miega. Ar galėtų būti gražiau? Netrukus per daug jo neprikeliu ir jam šiek tiek atsibudus, paguldau ant sofos. Iš šono ištraukiu paklodę ir ją uždedu ant jo. Kodėl jis toks, mielas ir mane tai žavi...

kartais atrodo lyg jos mama būtų kaip mano, kiša nosį kur nereikia