Scars |✔︎|

8

Palikusi Luką, jo automobilyje, nuėjau staigiai it žaibas į kambarį ir ten persirengiu į kitus drabužius. Kadangi šiandien nėra labai graži diena ir kiek tamsesni debesys renkasi, nusprendžiu užsidėti ilgą, platų rudą megztinį ir po apačia mažus juodus dviratininko šortukus, taip kad jie nesimatytų. Pasiimu gucci sportbačius ir susitvarkau rudus plaukus. Šiek tiek padažau blakstienas ir užsidedu blizgį ant lūpų. Nuėjus prie rankinukų rinkinio, pasiimu vieną smėlio spalvos, nedidelę einančią per petį. Kai nusileidžiu laiptais, perspėju Marenai, kad pasakytų tėvams, juk išvažiuoju pas Nicki ir Ricki.
-Kur išsiruošei? - atsisukusi, pamatau mamą stovinčią su chalatu ir puodeliu kavos. Ji atrodė kiek sunerimusi.
-Labas mama, važiuoju pas Nicki,
-O kieno ten Lamborghini?
-Ten Nicki draugas,
-Ar galėčiau su juo susipažinti?
-Ne, mama. Aš neturiu laiko, ate bučiuoju myliu!! - surėkiu ir nusiuntusi oro bučinį, nubėgu pas Luką.
-Greičiau! Lukai mano mama tuoj mus atakuos su apsaugomis ir visokiomis kameromis! - jis greitai išsuka, kad vos spėju uždaryti duris. - Vou!
-Laikykis!
-Už ko?
-Už mano hm...
-maniau, tu merga, - kiek sarkastiškai atsakau, jis tikriausiai jaučiasi įžeistas.

Kai  kelias patampa žvyru, įsikibinu į sėdynę. Man rodos šis gražuolis, nėra pritaikytos ralio trasoms. Jis visas juda ir visos dalys viduje, atrodo tuoj pradės šokinėti ir išeis iš savo pradinių vietų. Lukas užkyla į kalną ir atsirandame prieš didžiulius vartus, pro kuriuos niekas nieko nemato, nebent koks nors lėktuvas. Lukas atidaro būdelę ir paspaudžia kažkokį migtuką, netrukus vartai pajuda ir jis važiuoja priekyn. Prie automobilio sustoja pusę naujų veidų. Mane jie gąsdina, atrodo tokie rimti ir visiškai nevaikiški. Lukas pastato visureigį šone ir netrukus išlipęs, palaukia manęs. Jaučiuosi taip nejaukiai. Lyg nesavoj vietoj.
-Eii! - surėkia Lukas. Jis jau vaikšto išskietęs kojas į šoną, lyg tarp kojų būtų arbūzas, - Senai matyti! - jis apsikabina su visomis merginomis  ir tada su vaikinais, susidaužo delnais.
-Uu, kas čia tokia? - paklausia viena mergina priėjusi prie manęs. Jos akys tokios raudonos ir spėju, kad tai nuo žolės arba narkotikų.
-Čia mano draugė, Lana susipažinkit! - jis atsisėda ir tada liepia man pačiai prisistatyti.
-Nu tai aš Lana, kas dar?
-Dieve mano, Lukai ji tokia nuobodi! - taria viena atrodanti baisiai jauna ir tikrai keistai.
-Sako, kad tokios geriausios lovoje, - Visi pradeda juoktis, o aš stoviu toliau. - Manai, tai buvo gera mintis ją pasiimti į tokius reikalus? Nebuvo vietos, paprastam pasimatymui? - paklausia blondinas su pilna tatuiruočių.
-Ji tyli, - atsako jis
-Matosi, sakiau, kad nuobodi, - pareiškia dar viena mergina.

Netrukus jie visi nueina, o Lukas per tą laiką man bando įkišti visų vardus, gal tai bent padės. Tiesa sakant, Lukas visiškai kitoks. Jis elgiasi lyg suaugęs, nors esu vyresnė už jį ir jo mokslai dar tęsiasi.
-Žinai, dabar turėsi tylėti visad, - pasako man Lukas ir netrukus vedami lygtais Felikso, atsirandame pilno įvairiausių šautuvų ir snaiperių aprangų kambarį.
-Šiai dienai taikinys, yra ponas Leisonas, - tada supratau, kur įsivėliau. Snaiperiai. Vis dėl to, Lukas sėdėjo ir įdėmiai klausėsi, kol viena mergina į jį labai žiūrėjo. Žinoma, po kažkiek laiko prisimenu, kad tai Adromeda.
Buvusi Luko mergina. Jie išsiskyrė praeitą vasarą ir dabar praėjo lygiai metai. Manau jos žvilgsnis į jį, turėtų man kažką reikšti.

Tai va žmonės, nuo dabar prasidės tam tikri siužetai, kuriuose neįšsiplėčiu, nes man pačiai šiek tiek nejauku, tai jei jums nesunku ir toliau norite skaityti istoriją, praleiskite tas vietas... Širdingai dėkoju