Scars |✔︎|

44

Kol jis sėdi tualete bandau suvokti, kad įvyko. Bandau atgauti bent vieną momentą, kai grįžtame pas mane. Tačiau niekas neišlenda. Viskas tas pats. Lieka tik atsibudimas čia ryte.
- Lana!? - pašaukia jis - Nėra tualetinio popieriaus! - staiga pradedu juoktis ir netrukus nunešu jam popierių. Padavus, uždarau duris ir atsisėdu ant sofos. Tokios nuobodžios ir lietingos vasaros dienos. Galėčiau miegoti visą dieną ir nieko neveikti. Jis nuleidžia vandenį ir atsisėda šalia manęs. Apsikabina per pečius ir uždedu savo galvą ant jo pečių.
-Einam į lauką, - praneša jis ir aš iškart atsakau, kad lyja. Bet žinoma, mes necukriniai ir neištirpsim.

Užsidedu trenigines kelnes ir didesnio dydžio megztinį. Nusivalau vakarinį makiažą ir susirišu plaukus. Jis užsideda kažkokias kelnes, kurias turėjo pasiėmęs.
Išeidama užrakinu duris ir atsistoju šalia jo.
-Tau patinka lietus? - paklausia jis, o aš nustembu nuo tokio klausimo. Jis tikriausiai vienas iš labiausiai ekstra žmonių.
-Nelabai, mane tai migdo ir nepatinka būti šlapiai. Tau?
-Man patinka, ypač kai būna sunkių momentų. Jaučiuosi lyg dangus verktų kartu. - Klausausi kaip jis apibūdina savo jausmus. - Norėjau tau kai ką papasakoti, - Užsimena jis.
-Klausau, - atsakau jam ir pradedu klausytis.
-Kažkada turėjau merginą, kurią labai mylėjau, - jis šypsosi - Ir aš labai ją vertinau. Visad stengdavausi būti šalia ir padėti. Jai labai skaudėdavo pilvą, kai būdavo periodas. Nunešdavau šokolado ir įvairių saldumynų. Prabudavome ir žiūrėdavome romantiškus filmus arba disnėjaus filmukus. - Jis toliau šypsojosi. Lukas atrodo lyg žibėtų, kol pasakoja apie tai. Tai taip puošia. - Bet vieną dieną, ji man pasakė "Nustok, man atsibodo. Aš nežinau, ar tave myliu. Tikrai nežinau" - Jo veide atsiranda paprastas įprastas veidas. Skausmas jį pasiglemžė. - Tas žmogus buvo Valentina.

Užeinam į parduotuve. Jis užsideda kapišoną ir liepia man. Pradedu galvoti, kad rimtai turėsiu bėdų.
-Sakei, kad nevogi, - pasakau pašnibždomis jam.
-Kai esu su tavim, jaučiuosi toks galingas, - atsako jis ir aš nusišypsau. Šis jausmas toks geras. Netrukus jis pagriebia traškučių ir gėrimų, paimu gumos ir kinų šaldyto maisto, bei kelias spurgas. Jis pamirksi man ir abudu pradedam eiti iš parduotuvės.
-Ei, ei jūs! - pradeda rėkti pardavėjas, pradedu bėgti, Lukas išsitraukia pistoletą ir pradeda šaudyti. Pagavus žvilgsnį į pardavėją, pamatau kaip jis griūna pagavęs kulka prie širdies.
Per visą mano kūną nuskamba keisti tonai dėl kalėjimo.
-Ką tu padarei?! - pradedu rėkti ant Luko, vis dar bėgdami nuo įvykio vietos.
-Lana nusiramink!
-Ne, nenusiraminsiu! Tu prakeiktai nužudei, o dieve mano, tu prakeiktai nužudei pardavėją!! - toliau rėkiu, kol jis įsėda į kažkokį automobilį. Jis nurauna laidus ir juos pajungęs, nuvairuoja toliau. Siekdamas šimto greitį. Per kūną eina tūkstančiai šiurpuliukų, rankos dreba ir nenustoja tą dariusios.- Kažkoks dirbęs vyras galėjo turėti šeimą. Dukra ir sūnų, o gal turėjo mylinčią žmoną ir mama, kurią reikia slaugyti. O gal tiesiog dirbo, kad turėtų pinigų gydimui!! - Toliau nenusiramindama verčiau versijas apie jį, o Lukas tik vairavo toliau rodydamas rūstų ir supykusį veidą. Kažkodėl man visiškai nusispjauti. - Tu prakeiktai nužudei, nieko nekalta vyrą! Ir tik dėl to nes mes pavogėm kažkokį maistą! O dieve mano, jei mus pagaus mes liksime už grotų, o mano universitetas ir visi ateities planai! Ką sakysiu vaikams, kai jie klaus ką veikiau jaunystėje?! - Šoko ašaros veržėsi, kol Lukas sustojo prie kažkokio ežero ir pažiūrėjęs į mane įsiurbė į lūpas. Taip staigiai, kad net negalėjau sureaguoti. Negalėjau atsitraukti, tai man patinka. Tokie grubus ir meilę simbolizuojantys bučiniai.
-Galėsi atsakyti, kad glamonėjais pavogtame automobilyje su pavogtu maistu, - Jis pasižiūri į mane ir netrukus nusitempia, ten kur saugu mums abiems.