Scars |✔︎|

52

Lukas Mars

Maksas pradeda filmuoti mano veidą, tačiau atsimerkęs nutrenkiu jo telefoną toliau.
-Mūsų mažutė verkia! - Suvaidindamas tipinį liūdną balsą pareiškia Alfredas.
-Gal tau atnešti daugiau nosinaičių? - Pasišaipo Maksas.
-Aš galvoju jam reikia truputį žolės, - Pareiškia atėjusi Laura. Ji išsitraukia iš ausies galo suktinukę ir visi pradeda šokinėti ir dainuoti belekokias melodijas. Lyg būtume laimėję milijoną. Nusišypsau, bet nepriimu jokios suktinukes. Tik nueinu tyliai į tualetą ir užsirakinu.
Verkiu kaip maža mergaitė praradusi savo geriausią draugę. Man net nesisuka kiti variantai kaip jaučiuosi. Verkiu lyg tikrai būtų atėjusi paskutinė mano gyvenimo minutė. Lana mane atstūmė ir jaučiuosi, kaip supistas kvailys. Įtraukiau ją į savo kelią ir esu dėl visko kaltas. Mūsų gyvenimai tokie sušikti, kad net jei ir abudu susijungumę panertume į ubagystę ir amžinas skolas. Būtų gerai, jei turėtume vienas kitą, tačiau dabar net ir to neturiu. Visi draugai bando linksminti ir gavę daug pinigų, baigė visus darbelius su mafija. Bent jau taip sakė. Staiga į duris pasibaladoja. Nenoriu nieko girdėti, nenoriu nieko matyti. Tik noriu savo kiaušus padėti ant klozeto ir prasedėti, kol užpakalis bus rausvai violetinis.
-Lukai, čia Adromeda, - Prisistato ji - Ar tau viskas gerai? - Paklausia ji, tačiau neiškentęs nuleidžiu vandenį ir atrakinęs, išeinu. Adromeda lieka pastumta į šoną. Jos kompanija man niekad nepadėjo. Mūsų santykiai niekad nebuvo tikri, bent jau mano jausmai jai, niekad nebuvo lemti. Tai buvo tik alkoholis kuris apsvaigino mano mintis ir pasiūlė jai būti mano mergina - Lukai, ar tau viskas gerai? - Paklausia dar kartą, eidama arčiau manęs.
-Adromeda! Ar tau būtina lįsti kur nereikia?! - Atsisukęs paklausiu jos - Tu net nežinai kaip aš jaučiuosi ir vaidina lyg tikrai tą žinotum! - Merginos akyse pasirodo ašaros.
-Sakiau, kad nesusidėtum su ta mergina, - Kiek ramiau, pareiškia ji.
-Adromeda, niekad nedrįsk daugiau taip galvoti! Aš ją myliu! Supranti tai ar ne aš ją Myliuuu! - Adromeda palieka mane vieną, išseinantį.

Atsisėdu ant terasos. Tarp dviejų pirštų, esanti cigaretę greitai rūgsta. Mažai jos rūkau, tik kelis kartus įtraukiu į plaučius.
Lana Houston. Vienintelis žmogus užimantis visą mano minčių ciklą. Tik ji ir ne dar kažkas. Jos tamsiai rudi plaukai ir plati, švelni šypsena. Balti dantys ir tamsios siauros akys, niekad negalėčiau pagalvoti, kad pasaulyje turėsiu bent kažkiek ryšių su tokio grožiaus mergina. Ji atrodo švelni it angelas ir tamsi it velnias. Jos siela, paženklinta slaptai velniu. Nuogas kūnas ir keli kūno apvalumai. Bandau neįsivaizduoti jos nuogos, bet vaizdas užstringa, kol pradedu galvoti, ką išvis jai jaučiu... Meilę? Susižavėjimą? Tik šiltus jausmus? Nusišypsau, kai mintyse pakartoju žodį Meilę.