Scars |✔︎|

19

Užmigau tiesiai jam po kojomis. Susirietusi ir šaltai. Pakėlusi galvą, stengiuosi nepastebimai į jį pažiūrėti. Ar galiu galvoti, kad tarp mūsų nieko nėra. Kad aš esu jam tik draugė. Mes lyg draugai, kurie trokšta vienas kito. Juk jis visad mane bučiuodavo, ne aš jį. Norėčiau pradėti viską nuo pradžių, susipažinti normalioje vietoje, be jokių kitų žmonių, tik aš ir jis. Staiga jis pakelia galvą ir sutinka mano žvilgsnį. Jaučiu kaip žandai išraudonuoja.
-Ar gerai miegojai? - paklausia jis, nusišypsojęs. Ta velniška šypsena.
-Normaliai, tu? - paklausiu ir jis nuleidžia galvą į pradinę būseną.
-Buvo labai šilta, - prisiminusi kokius jausmus apima tas jausmas, kai tiesiog guliu šalia jo.
Atsistojusi nueinu iki virtuvės ir užlenkiu migtuką, įjungdama kavos aparatą. Atsisėdu ant kėdės ir įjungiu televizorių. Rodo kažkokį keistą filmą.
-Perjunk prašau, - paprašo jis, kai mergina gulasi su juo į lovą.
-Čia geras filmas, ko tu nori?! - paklausiu įdėmiai stebėdama. Šitas filmas vertas keturių oskarų, visad sakė, kad labai geras. Jis delnais pereina per veidą ir atsistojęs, užsideda palaidinę, nes miegojo be jos.
-Aš jau eisiu, - pasako jis, nueidamas prie durų.
-Jau?! - kiek nuliūdusi paklausiu. Taip norėčiau, ilgiau su juo pabūti. Mums to reikėtų.
-Man reikia, turiu reikalų, - staiga jis pasilenkia susiderinęs ūgiu ir stipriai apsikabina. Ko man visad reikėjo, jo šiltų prisilietimų, prie mano šaltos odos. Mačiau, kad jis vaidina, juk tarp mūsų nieko nėra. Nors gal tikrai nėra, o man tik vaidenasi.
Grįžusi prie virtuvės, įsipilu kavą.

Man kartais atrodo, kad visas santykiavimo procesas yra toks ilgas ir sunkus, ypač kai nuo pirmos dienos, tu kažką jauti. Jauti iš jo kažkokia energija, ir ji man patinka. Negaliu nustoti apie tai galvoti, kad kažkada galėčiau vadinti jį taip kaip vadina merginos, vaikinus. Jau ir tai turėjau du vaikinus, bet jie nevykėliai. Net nežinojo, kaip elgtis pasimatyme. Nežinau, kodėl tuo metu, man jie patiko.
Nutraukus mintis, nueinu prie rankinuko ir išsitraukiu cigaretes. Vieną išsikišu tarp dantų ir uždegu, vėliau į traukdama į savo plaučius, neigiamos energijos.

Lukas Mars

-Seniuk, atvarau, atvarau! Nepergyvenk! - perspėju draugą, stovintį oro uoste. Jis taip bijo lėktuvų, kad net stovėdamas oro uoste gali drebėti iš baimės. Nesakiau Lanai, kas dabar vyksta. Mano draugas iš Ispanijos, atskrido į Kalifornija su savo draugę, tik draugę Valentina. Aš ją matęs ir tikrai ne pasigailėjau, nes ten oho. Man tikrai ji patiko.
Pradedu sukti keliu į oro uostą. Daug automobilių ir visi lekia viena kryptimi. Kaip karuselėse. Viena kryptis, bet visi skirtingai. Nutraukęs depresuotas mintis, iš megztinio kišenės išsitraukiu elektrinę cigaretę. Pasitraukiu nuo visų automobilių ir įsuku į šone esantį kelią. Staiga privažiuoju prie didžiulę teritoriją užimantį oro uostą. Nusileidžia vienas lėktuvas ir jo ratai cypia, kad net girdžiu per radijo dainas. Pradedu lėčiau važiuoti, kol pamatau su akiniais ir pro kepurę išeinančias garbanas stovintį draugą. Jis pradeda mojuoti, o aš tik paspaudžiu signalą.
Ilgakoję brunetė, apsuka mane aplink save.
Oij, oij Valentina, tu Valentina... Kekšė

#2 dalis

Ikiiii greitai susitiksim