Scars |✔︎|

34

Lukas kartu su Nicki dainavo dainos žodžius, ji sėdėjo šalia jo. Tačiau mūsų žvilgsniai nenuėjo šalin. Jis spoksojo neatitraukdamas akių, net ir gerdamas alaus butelį. Keista, kad jį čia įleido. Tikriausiai žinojo, juk yra vietinis. Mėlynos šviesos ir tranki muzika, bei judantys kūnai aplink mus. Jaučiu, lyg šį atmosfera paliečia ir mane. Staiga tarp visos minios, išsiskiria vaikinas ir blondinė, artėjantys link mūsų.
-Eiii! - sušunka blondinė, atrodo, kad labai garsiai, nes net per labai garsią muziką, išgirdau jos balsą. - Lana, Nicki ir žavusis Lukas! - su šampano buteliu pasirodo Stella ir Rickis už jos. Ji nukrenta vidury mūsų.

Nuo jos eina dvokiantis alkoholio kvapas. Ji užverčia šampano butelį ir išgeria daugiau nei tris gurkšnius - Žinai Lana, šį kartą atrodai siaubingai, - taria ji ir aš pasipiktinu.
-Nekreipk dėmesio, ji girta, - praneša Rickis. Jis kankinasi. Jam tai nepatinka.
-Matau, ji smirda kaip arklio mėšlas, - staiga visi nusijuokia ir Stella pagauna Luko žvilgsnį.
-Taigi, žavusis Lukas. Pono Mars sūnus, - vyliojančiai prisiartina arčiau jo. Jis užmezga su ją kontaktą, o tada tęsia pokalbį.
-Klausau, gražioji Stella, - ji prisiartina prie pat jo veido, vos keli centrimetai ir jie pasibučiuos.
-Einam pašokti, - praneša ji ir pagriebia jo ranką, vietoj šampano butelio.

Netrukus Stella pradeda trintis po jo kojomis. Muzika kažkiek sulėtėja ir jis mėgaujasi, kol ji atkiša savo užpakalį.
-Rimtai? - paklausiu nusivylusi.
Jis leidžiasi, nors važiavo su mumis į klubą. Jis tieisiog naudojasi visomis iš eilės.
-Viskas gerai, jis tik šoka su juo, - bando nuraminti mano užverdusį kūną, net veidas jaučiu, kaip raudonuoja.
-Kiekvienas šokimas pereina prie visai kitokių dalykų. Tu pasižiūrėk! - parodau jai pasišliktėjus, kaip ji trinasi.
-Tai vadinasi tverkinimas, - praneša Nicki.
-Lyg aš nežinočiau, - atsakau. Netrukus ji pereina aukščiau ir ji suliečia savo lūpas.
-Viskas gana! - sušukusi, atsistoju ir praeinu tiesiai pro juos. Išgirstu Luko balsą. Tačiau visiškai nekreipiu į tai dėmesį. Kol nepajaučiu, kaip mano riešas atsiduria jo delne.
-Lana! Lana! Lana! - Vis dažniau kartodamas mano vardą. Atsisuku, rodantį savo įpykusį veidą. - Klausyk, aš tik šokau, ji prie manęs lindo, - praneša jis, kindamas save.
-Žinoma! Išvis pričiom tu ėjai su ją šokti?! - paklausiu. Jaučiuosi taip liūdnai.
-Aš atsiprašau! Nežinojau, kad taip nutiks! - užlėdamas žodžius ant trankios muzikos, atsiprašo.
-Žinai ką! Eik toliau trainiotis su kitom! Man nusišikti! - pradedu eiti link išėjimo.
Aš nekenčiu, kaip jis elgiasi. Jis atsiprašo, net nejausdamas nieko. Išvis, kodėl jam rūpi?!

Atsitupiu prie durų, kiek šoniau. Išsitraukiu iš kišenės cigarečių pakelį ir užsidegu vieną.
Negaliu visiškai atsipalaiduoti, jaučiuosi tokia įsitempusi ir bejėgė. Jaučiuosi palūžusi. Aš nekenčiu dviveidžių. Nekenčiu netikrų žmonių. Aš jo nekenčiu.
Per visą įsitempimą, net nepajaučiu kaip Nicki patraukia mano cigaretę ir įtraukia, kol galiausiai suprantu, kad neturiu iš kur ką įtraukti.
-Ei klausyk, tu nepasiduosi! Jis gali trainiotis su kiekvieną. Sakiau, kad jis toks yra. Sakiau, kad jis yra tik dar vienas šušiktas vaikinas. Bet manau, kad viskas gerai. Dabar tu eik ir parodyk, kokia stipri esi! Tu juk Lana. Lana Houston. Stipri ir laiminga. - Žinojau, kad šį kartą ji man meluoja.

...............
Hmmmmm idk kaip paaiškinti šį sugrįžimą. Jaučiu vėl didelį norą rašyti čia istoriją...