Scars |✔︎|

10

Visą kelią tylim. Jo tik automobilio garsas tik skamba ir mane tai erzina. Kartais atrodo, kad tyla yra sunkesnė už triukšmą. Nutraukus ta tikrai nejaukią tylą, aš pasimečiau kai mano telefonas pradėjo vibruoti ir leisti melodiją. Išsimu telefoną ir pakeliu, nes mano mėliausioji draugė manęs pasigedo.
-Klausau Nicki, - kiek atsipalaidavus pasiruošusi, atsakau. Galbūt reikia šiek tiek parodyti berniukui, kad man tai ne pasaulio pabaiga.
-Klausyk tu, šliundra! - surėkia ji. Jau nujaučiu, kai ji eina pirmyn atgal ir taip kiekvieną mūsų kalbėjimo laiką. Kažkodėl ne nustembu, kad ji tokia įsiaudrinus, gal pagaliau pamatė, kad jos išleistuvių suknelę netyčia suplėšiau - Tu bent supranti kas nutiko?
-Radai savo suplėšytą išleistuvių suknelę? - paklausiu, o tuo metu, Lukas tylai nusijuokia. Kažkodėl iškart jaučiuosi, atleidus jam.
-Pala ką?! - ji dabar sustoja - Tik nesakyk, kad tu tai padarei?!
-Nicki, aš netyčia, prižadu juk nenorėjau specialiai, - Lukas nusuka link mano gatvės.
-Šiaip gerai, turėsiu pasiteisinimą mamai, kodėl galiu neiti ten. O šiaip. Tai grįžtam prie tavęs, tavo mama sėdi geria kavą ir laukia kol tu pasirodysi pas mane. Kadangi pasakei jai, kad esi pas mane tai ta ir atėjo,
-O tu šventas šūde! - surėkiu ir Lukas sustoja. Jam net įdomu pasidarė.
-Aš nežinau ką tau daryti,
-Gal tiesiog likti namie ir sakyti, kad grįžau atgal namo anksčiau nei ji, - pati pagalvoju
-Ir dar nepamiršk moralo, kad ji vėl tave seka, ir beje turėsi man viską papasakoti, - ji kiek nutyli ant pabaigos, o aš padėkojus jai ir nusiuntus oro bučinį, padedu ragelį.

-Žiūriu pas tave ir linksma, - taria jis.
-Gal net linksmiau, nei pas tave, - atsakau dar vis jausdama savo principus. Juk mes tokios merginos esame. Negailestingos ir skaudžiai atkertančios, dvigubai daugiau nei padaro vaikinas.
- Ar tu turi mano numerį? -paklausia jis, kai visiškai sustojam prie mano vartų.
-Tik ne važiuok arčiau, nes mano tėtis lygiai toks pats kaip mama,
-Žinok, sušiktai nepavydžiu,
-Aš net kartais pamirštų, kad man aštuoniolika, - jis paima kažkokį lapelį ir ant jo parašo savo numerį. Jei prašyčiau žirklių, spėju, kad jis jas turėtų pas save, kad ir kur, bet turės. Netrukus padėkojus, pradedu eiti link vartų ir jis nevažiuoja. Jis tik išjungia variklį ir pradaręs langą žiūri į mane. Jaučiu jo žvilgsnį.
-Gali į mane nespoksoti? - atsisukusi tiesiai šviesiai paklausiu, kol jis atremia alkūnę į duris ir pasako.
-Markas rengia vakarėlį,
-Aš rimtai numirsiu su tavim, - atsakau jam - Aš nežinau ar man važiuoti į dar vieną vakarėlį, būtų labai didelis pliusas,
-Ei, kas ką tik skundėsi, kad nesijaučia aštuoniolikos? Lana, aš prižadu, kad nepasigailėsi, - Aš kartais esu naivesnė, nei maniau. Įėjus pro vartus, staigiai lipau laiptais ir rengiausi vakarėliui.