Scars |✔︎|

49

Tarp mūsų stoja tyla. Kaip pagal iškvietimą, grįžau namo. Mama grįžo su tėčiu iš Havajų.
Sudėjusi abidvi rankas ant kelių, įsitempiu ir bandau nuspėti mamos žodžius. Ji pati daro arbatą, kas  labai keista. Mama to niekad nedarydavo, nebent Mariana.
Netrukus ji ateina su dvejais puodeliais ir vieną padeda priešais mane.
-Taigi, ar norėtum man paaiškinti šitą? - Ji ištraukia žurnalą iš galo ir atverčia seniau matytą puslapį. Mintyse nusileidžiu į tą momentą, kai ėjome link atrakcionų parko - Tu rūkai, svaiginiesi, - Dar vis ramiai pabrėžia. Negaliu nieko pasakyti - Lana, aš tave užauginau kaip padorios šeimos mergaitę. Negaliu net pagalvoti, kad svaiginiesi! Gal dar abortą pasidarei? - Rimčiau paklausia
-Mama perdedi, - Atsakau.
-Jau per vakaronę turėjau suvokti, kad jūs neesate tik draugai. Jau tada turėjau tave patampyti už ausų! Ar pati suprasti ką padarei? - Ji atsistoja, nes nervai tiesiog skraido ore. Jaučiu tokią gėdą - Lana, tu sugriovei savo karjerą! Sugriovei mūsų firmą! Žinai kokią gėdą patiriam prieš visas šalis, kurios priėmė mūsų prekes? Lana, aš dar dabar negaliu patikėti!
-Mama Užsičiaupk! - Atsistojus atkertu jai pakėlus toną
-Ką man sakei?- Atsako ji.
-Tu net nesupranti kaip man sunku! Visi kiekvieną sušiktą momentą man kartoja kaip viską sušikau! Nicki visad prikaišioja, tu! Mane tai užknisa! Palikit mane ramybėje!
-Mes nekalti, kad sušikai savo gyvenimą!
-Bent būtumėt geri ir neprikaišiotumet man to amžinai! - Atkertusi, palieku namus ir išeinu. Įlipusi į automobilį, padėjau galvą ant vairo ir toliau keikiu save.
Tokioje situacijoje telefono skambėjimas, mane pradeda erzinti, bet tik paėmusi į rankas telefoną, negaliu patikėti, kad jis drįsta man skambinti.
-Lukai atsiknisk!
-Klausyk, paklausyk prašau!
-Man neįdomu! - Atsakau jam
-Lana tik kelias minutes, prašau?! - Nekenčiu savęs, kad leidausi klausyti jo
-Aš atsiprašau, - Nieko nesakau - Pirmas dalykas, negaliu tavęs prarasti. Aš tave myliu!
-Lukai, ne tokius dalykus aiškintis per telefoną! Kaip paaiškinsi situaciją su Valentina? Tu visad ieškai, kas galėtų mane pakeisti! Mane tas nervuoja, aš nenoriu tokio gyvenimo! Niekas taip negyvena amžinai! Palik mane ramybėje ir taip sugriovei mano gyvenimą!
-Lana, prašau! Aš sugrioviau tau gyvenimą! Aš sau sugrioviau gyvenimą! Aš galiu padėti tau ir leisti jį statytis! Tik prašau atleisk man! - Pirmą kartą girdžiu jį verkiant. Keli atodūsiai ir pati įsivaizduoju kaip jam sunku. Padedu telefoną ir pati padedu galvą ant vairo. Ašaros pradeda kristi, visur kur įmanoma. Taip norėčiau, kad jos nuplautų mano širdį, kad jos kažką padarytų! Aš nekenčiu kaip jaučiuosi! - Lana Houston aš tave myliu! - Nebeturiu kitos išeities. Turiu tai padaryti, turiu baigti tai ką pradėjau, turiu kažkaip kažką daryti.
Atėjus minčiai, atsijungiu nuo pokalbio. Numetu telefoną į šoną ir pasileidžiu garsiai verkdama.
Turėjau padėti tašką, bet padėjau daugtaškį.