Scars |✔︎|

47

Sustoju ties savo namais. Lukas dar guli atsijungęs, o aš jaučiuosi lyg galėčiau iškart griūti į lovą ir užmiršti visas savo problemas. Paėmusi namų raktus ir telefoną, nubėgu prie durų ir iškart atrakinusi, nubėgu prie pakrovėjų. Įkišusi maldaujančiai spaudžiu migtuką, kad greičiau įsijungtų. Pagaliau suvedusi pin kodus, nueinu į adresatus ir paskambinu Nicki. Tai žmogus, kuris šiuo metu man baisiai reikalingas.
-Lana čia tu?! - Suklykia ji.
-Taip, taip aš čia, - Atsakau jai
-Aš tikrai maniau, kad tu išvykai su Luku, bet bijojau, kad tau kažkas nutiks,
-Klausyk, man reikia tavo pagalbos. Lukas atsijungęs guli mano automobilyje. Nenoriu jo matyti, nenoriu kažką daryti. Jis bet kada gali man keršyti. Mielu noru nušaučiau, bet negaliu.
-Paskambink jo tėvams, - Pasiūlo ji.
-Nemanau, kad tai gera mintis. Jie bus išsigandę. Nebent gal jo tėtis bus kiek ramesnis, jam paskambinsiu, - Nicki sutinka ir praneša, kad netrukus atvyks.

Suradusi jo socialinius tinklus, parašau. Kaip keista žmogus atsako iš karto. Nustembu, bet tai sekretorė. Per pusvalandį gaunu jo numerį ir paskambinus pranešu apie jo sūnų.
-Man labai gaila pone, kad taip nutiko. Aš tikrai noriu, kad viskas įvyktų švariai, manau būtų geriau jei jis pats jums viską paaiškintų,
-Taip, viskas gerai. Aš tuoj atvažiuosiu.

Jaunas vyras įneša Luką į automobilį ir uždaro duris su užtamsintais langais. Vairuotojas padėkoja ir jie išvažiuoja. Nuo mano širdies nukrenta didžiulis akmuo. Nelaukiu kada jis atsibus. Kažkodėl turiu blogą nuojautą.
-Ei Lana! - Sušunka Nicki. Ji atbėga iš šonų, net nepastebėjau jos. Nicki plaukai paleisti skraido palei vėjo ritmą, o rankos laikosi ant pilvo.
-Nicki! - Sušunku ir stipriai ją apsikabinu, tačiau padidėjęs pilvukas to per daug neleidžia. Pažiūriu į pilvą ir šokiruotai pažiūriu į ją. Ji nusišypso ir palinksi.
-Taip, taip aš laukiuosi, - Paėmusi mano ranką, vedasi link namų. Maniau, kad Nicki bus susikrimtusi, bet atrodo, kad jau susitaikė dėl motinystės.

Atsisėdam ant sofos viena prieš kita. Laikau jos ranką, o ji nykščiu glosto.
-Dabar turi įdėmiai manęs paklausyti, - Rimtai pasakiusi, sutelkia mano dėmesį - Pirmas dalykas, visas pasaulis kuris domisi tavim ar Luku Mars žino, kur jūs buvote ir buvo užfiksuoti kadrai, kaip jūs bučiuojates ir einate link atrakcionų parko, - Dar negaliu suvokti kokia informacija man yra duodama - Tavo telefonas buvo išsikrovęs, o kai tavo tėvai sužinojo, tai matytum jų reakcijas. Tavo mama šiuo metu ligoninėje ir ji nenori tavęs matyti, bet vis tiek manau, kad būtų geriau jei aplankytum ją, o tavo tėtis labai nusivylęs tavimi, - Gailiuosi ką veikiau, gailiuosi viską ką darau ir viskas tik per tą paslaptingąjį Luką Mars,- Šiuo metu mūsų parduotuvėje yra uždaryta, paskelbiau bankrotą. Nes taip ir yra - Mano burną prasižioja. Liepiu jai sustoti.
-Nicki, palauk! Mūsų firmai bankrotas? - Dar kartą paklausiu. Atsistojusi užsiimu už galvos ir apeinu kelis ratukus kartodama tą patį atstumą.
-Taip, - Ji toliau sėdi ir bando ramiai man viską paaiškinti - Šiuo metu tau gresia didelis pavojus tik dėl to, nes Lukas Mars yra ieškomas asmuo. Aš daugiau nieko nežinau, bet eina tokie skandalai, kad kažkas įvyko su juo. Manau, turi pasielgti  teisingai ir dėti tašką jūsų bendravime. Taip bus ir tau geriau ir jam,

Iškraunu likusius daiktus, vis dar užuosdama jo kvapą. Negalėčiau niekad pagalvoti, kad reikia tai pabaigti. Juk likimas mus veda, likimas mus tiesiog savaime pastato į vietą, kurioje esame kartu. Nejaugi nusipelniau taip kentėti dėl kito žmogaus klaidų? Nejaugi visas pasaulis turi man prikišinėti, kad turiu nustoti bendrauti su žmogum, kurį myliu. Radusi šautuvą įdedu jį į savo rankinuką ir saugiai jį paslepiu stalčiuje savo kambaryje. Jo niekad nenaudosiu.
Nicki prieš kažkiek laiko išėjo, palikdama mane vieną su krūva problemų, kurių pati negaliu išspręsti.
Gal bent išpažintis man padės.