Scars |✔︎|

37

°Po dviejų mėnesių °

Nicki toliau dėlioja prekes į spinteles, o aš suvedinėju sąskaitas.
-Maniau, kad mano gyvenimas tikrai palengvės, kai sukaks devyniolika, bet aiškiai klydau! Nes dabar sėdžiu suknistoje parduotuvėje ir visiškai nesirūpinu savo asmeniniu gyvenimu! - kiek nusivylusi savimi, prakalba Nicki. Visą dieną ji tylėjo.
-Nicki, kas nutiko?! - paklausiu jos, neapkentus tokių kalbų. Mane rimtai viskas varo iš proto.
-Aš permiegojau su Stellos vaikinu! - atsako ji. Staigiai palieku lapus ir nustebusi žiūriu į ją.
-Tu praradai savo smgenynę?! Ką galiu pasakyti, nu šaunuolė!- mano smegeninėje pasipila įvairūs klausimai. Kur? Kada? Kaip? Išvis, kas čia ką tik buvo?!
-Prisimeni, vieną vaikiną iš interneto, kuris atrodo panašei, kaip Lukas Mars? - paklausia ji, o aš toliau dedu prekes ir ties jo pavardę, liepiu nustoti. Ji vis dar mano, kad viskas sugrįš į vėžias. Bet nematau jo, jau visus du mėnesius. Jie praėjo nežmoniškai greitai ir visiškai nuobodžiai.
-Tik nesakyk, kad sumaišei vaikinus, - atsakau jai.
-Ne, problema ne tai. - ji nutyla ir jos veidas patampa dar liūdnesnis.
-Jis nenaudojo apsaugų, - per mano kūną pereina milijoną šiurpuliukų ir rankoje buvęs veido kremas, nukrenta ant grindų.

Stoviu prieš veidrodį, gal pora minučių ir vis negaliu atsigrožėti. Visiškai neberūkau, nebegėriu. Tačiau mano mintys tokios nešvarios, lyg pripiltos vynu ir cigaretėmis. Jos neleidžia man užmiršti viską kas buvo. Laikus, kai jaučiausi mylima arba kai jutau žmogų, kurį galbūt myliu. Aš nežinau. Užsiimu verslu ir netrukus vėl vyksiu į ten tu bobučių ir senių susitikimą. Vis dėl to tėvai, mano, kad gausiu labai daug dėmesio. Bet ahhh, man tikrai to nereikia. O ypač dabar. Nors ir atrodo, kad kiekvienai merginai to reikia. Tai nepavers manęs laimingos, nei kiek...

Nicki, deda dėžes į vietas, o aš apažiūriu. Bet vis galvoju apie Nicki. Ji buvo mergina, kuri tikrai šimtų procentų nėra pasiruošusi būti mama. Turiu omenyje, jai visa jaunystė prieš akis! O dar jos visos šeimos populiarumas, tai neatneš sekmės.
-Nicki, bet tu įsitikinusi? - paklausiu, o ji prieina prie manęs ir stipriai apsikabina. Jaučiu, kaip jos delnai glosto man nugarą.
-Nemeluoju ir nežinau, juk viską sužinosiu, tik po kokios savaitės, - atsako ji su nerimo kibirkštėle.
-Džiaugiuosi, kad man pasakei,

Įsėdus į naują "Range Rover" baltą džipą, pradedu važiuoti užleidus mėgstamų dainų.
-Tavo dainų rinkinys, tai oho, jaučiuosi tokia labai bloga kekšė, - pasako Nicki ir aš nusijuokiu.
-Žinok, specialiai ieškojau tokių, - atsakau.

Nicki nueina į parduotuvę, o aš ramiai sėdžiu, laikydama rankas ant vairo ir vis apžiūrinėjanti aplinką. Man labai patinka mažos parduotuvės. Jose, kažkaip žymiai įdomiau. Leidžiamos geros senos dainos, mūsų tėvų laikų, o jie tikrai nesiklausė blogiausio styliaus. Mano tėvai abudu muzikoje pažengę. Mano tėtis šoko baletą. Tiksliau, tai yra paslaptis. Jis tai darė, nes jo senelis labai norėjo pamatyti, kaip jis atrodo. Bet pasirodo, kad negalima išeiti, todėl du metus palankė pamokas ir išėjo.
Mama pasakojo, kad slaptai lankė gatvės šokių pamokas, nes mano močiutė, niekaip negalėjo pakęsti tokių šokių.

Sėdint prailgo laikas, Nicki nematyti, o automobiliai vis keičiasi. Kol prie manęs sustoja juodas "Audi" automobilis. Atsisukus matau, tik užtamsintus langus. Tačiau staiga iš visureigio išlipa garbanotų plaukų savininkė ir... Lukas. Staigiai pasilenkiu, kol Nicki pasirodo.
-Ko taip skubi?! - surėkia ji, kai driftindama išsuku.
-Ten buvo Lukas, - atsakau.
-Ir Valentina, - priduria ji.
-Pala ką?! - surėkiu.
-Nu aš ir maniau, kad ji ištekėjusi, bet nuėjo prie alaus ir pasibučiavo, - Jaučiu kaip neviltis ir liūdesys apima mano širdį. Žinoma, jis visiškai mane pamiršo.
O sakoma, ką myli - to negali pamiršti.