Scars |✔︎|

15

Lukas Mars

Pabudęs jos namuose, iškart pakilau ir apie šeštą ryto išvykau. Man tiesa sakant, baisiai trūksta oro. Aš visiškai nesuprantu, kas darosi. Jaučiuosi lyg įsimylėjęs, bet ir ne. Aš nesuprantu šio jausmo. Tai taip erzina. Baisiai erzina. Netrukus įsuku į savo namų kiemą. Didžiulis namas. Modernios stiklinės durys ir lauke lakstantys vaikai. Mano tėvai tikrai neturi ką veikti tik mama gimdyti vaikus, o tėtis juos "auginti" į padorius žmones.
-Sveikas Lukai, - pasisveikina sesuo, galėčiau meluoti sakydamas, kad ji visai negraži. Žydros akys ir oranžiniai plaukai. Ji atsigimė į tėtį, jis sakė, kad ankščiau buvo ryžas.
-Labas Aliana, - išlipu iš automobilio ir pradedu eiti link durų, jos automatiškai atsidaro atpažindamos mano veidą.
-Lukai! - staiga pašaukia sesuo - Adromeda kalbasi su mama, - Keistai sureaguoju į tai, bet iškart suvokiu kas manęs laukia. Dar vienas barnis su abejomis, moterimis. Kodėl su Lana, taip lengva?

-Lukai! Adromeda kaip tik tavęs labai laukė, - nudžiugusi prieina prie manęs ir palieka netrukus mus kartu. Nesuprantu, kaip toks žmogus gali su manim kalbėtis? Ji mane išdavė, o dabar mano, kad imsiu ir atleisiu.
-Kalbėk Adromeda, nes neturiu daug laiko! - kiek šiurkščiai ir pats susinervinęs pasakau. Jos reakcija į tai buvo tokia juokinga. Ji taip nusižvengia, lyg būtų raganos dukra.
-Aš tik norėjau tave pamatyti, norėjau ir pasikalbėti,
-Pradėk,
-Manau, kad aš laukiuosi, - ausys perdavė informaciją ir aš automatiškai, atsuku galvą į ją, su išbalusiu veidu.
-Juk tu su Alfredu buvai ir paskutinį kartą dulkinaisi, - atsakau kiek nusiraminęs.
-Aš nežinau, - atsako ji. - Aš nenoriu likti viena, o jis nenori manęs matyti akyse,
-Aš ir nenoriu tavęs matyti, Adromeda, - pasitraukiu jai nuo akių ir pradedu lipti laiptais į viršų, o tada nueinu į savo kambarį. Mintys apie ją nepalieka, aš jaučiuosi kaip tos merginos, kurios įsimyli iškart, o po kiek laiko praranda jausmus. Bijau ją įskaudinti. Ji nėra kaip visos. Ji kažkokia kitokia. Nuo Lanos eina pozityvumo banga, lyg ji rimtai būtų angelas mano gyvenime. Nukritęs ant minkštos galvos, vis apsisuku tai ant nugaros tai ant pilvo. Bet ką padaryčiau, kad bent kelioms minutėm, palikčiau šį pasaulį. Pasiimu belaidžius ausinukus ir juos išsikišu į vidų. Pasileidžiu pasiilgusių mėgstamiausios dainininkės dainas.
Niekad negalėčiau pagalvoti, kad tos dainos man tiek daug reišks, ne nustembu kaip mintys apsisuka iki Lanos. Laikau jos ranką ir dainuoju šią dainą jai į ausį. Lyg būčiau garsiausias dalininkas visose valstijose. Halsey bijo likti viena. Aš niekad to nebijojau, nebijojau kažko prarasti, žinojau, kad viskam gali būti nauja pradžia, bet kažkodėl kai pagalvoju apie Lanos praradimą, ašaros nukrenta ant mano pagalvės.

Koks jausmingas tas mūsų Lukas...
Heee isss so not my typeeee