Scars |✔︎|

58

Automobilyje tylu, Lukas sėdi išsižergęs keleivio sėdynėje su maišeliu rankose, jei netyčia pradėtų vemti. Kai tik įsėdome į visureigį, jis labai piktai į mane žiūrėdavo. Jo akys tokios šiaurinės ir verčia mane galvoti, ar ką nors ne taip padariau.
Jis vis pažiūri ir spokso kelias minutes, kol sutinku jo žvilgsnį.
Pastatau automobilį ir jis įeina kartu su manim. Nusiėmusi batus, užlipu į viršų. Griūnu į lovą, tačiau didėjantis žingsnių garsas ir atėjęs Lukas su baisiai pyktu veidu, priverčia mane atsistoti.
-Taigi, kekšė, - Pradeda jis.
-Kas tokia?! - Atkertu.
-Taip taip tu! Juk žinau viską! - Sušunka Lukas, tačiau visiškai nepagauna apie ką eina kalba.
-Ta prasme apie ką tu?!
-Juk tu bučiavai kitą vaikiną, tiesa?! - Vaikino veidas, tampa raudonas. Jis artėja link manęs, kol aš stoviu vietoje.
-Aš nieko nebučiavau! - Atsakau jam, bandydama taisyti padėtį. Staiga priėjęs smogia man į veidą, nukrentu ant lovos, užsiimu už baisiai skaudančios nosies.
-Man Adromeda viską parodė! - Atsisuku ir negaliu patikėti. Jis manimi netikės, nors ir ką besakyčiau. Jis manimi netikės.
-Lukai, aš niekad gyvenime tau to nedaryčiau! - Atkertu, bandydama bent kažkaip apsisaugoti. Bijau jo kaip ir bijojau anksčiau. Vėl suklydau ir neklausiau, ką sako draugai.
-Lana, aš tavimi tikėjau. Maniau, kad viskas bus kitaip. Kad bent pagaliau, turiu normalią merginą ir galiu ją pasitikėti, bet tu visad buvai viduryje. Tu niekad neapsispresdavai ar myli mane ar ne. Tada vaidindavai, kad tarp mūsų viskas gerai, nors taip net nėra! - Ašaros pradeda kristi, imu suprasti, kad nieko nebepakeisiu. Jis girtas, vos pastovi ant kojų. Imu verkti garsiai, tačiau už verkimą iškart gaunu dar vieną kartą į nosį. Ji nežmoniškai pradeda kraujuoti. Jis mane numeta ant grindų, prie spintelės. Išsižergia ir atsisėda ant manęs. Paima veidą, suspaudžia ir trenkia. Kartus skausmas nueina mano žandu, vėliau kitu. Jis tranko, kol numetu jį nuo savęs.

Galvoti, kad reiktų kalbėtis nebėra kalbos, aš nebežinau kaip apsisaugoti.
-Tu sumokėsi už tai ką man padarei! - Atsistojęs numeta mano veidrodį ir jis sudūžta į tūkstančius šiūkių. Jos atsiranda prie mano kojų. Priėjęs arčiau manęs su batais pradeda spardyti juos į mano veidą. Nejaučiu nieko, nes skausmas pasiekė savo. Man trūksta oro, bet bandau mąstyti blaiviai. Vaizdas temsta, o skausmas didėja. Turiu mąstyti, kaip apsisaugoti, bet man sunku. Atrodo, kad smegenys sprogs, dėl per didelės apkrovos. Galiausiai pasipurtau ir prisiartinu prie stalčiaus. Atidarau pirmąjį ir pamatau gulintį juodą pistoletą. Lukas nemato, toliau mėto šūkes. Užtaisau. Ir kai jis atsistoja prieš man trenkiant. ŠŪVIS.

kulka persmegia tavo kūną