Scars |✔︎|

41

Užsimerkus sukuosi lovoje. Žinau, kad tai mano lovą. Jaučiu patalų kvapą ir medžiagą. Netrukus, lėtai prasimerkiu ir iškart užsimerkiu kai pamatau Nicki. Ji žiūrėjo tiesiai tiesiai į mano veidą.
-Aham, tu atsibudai! - pareiškia garsiai ji. Kažkaip žiauriai garsiai viskas skamba. Aš sušiktai noriu dar miego.
- Nicki, kiek laiko miegojau? - paklausiu pirmai minčiai pasimaišius.
-Čia vakarienė, pusryčiai, pietūs ir dabar vakarienė, tai parą. - pareiškia ji ir aš pradedu juoktis - Buvo atėjęs Lukas, - staiga praneša ji. Kažkiek surimtėju ir atsisėdu, jaučiuosi kiek svyruodama. Lyg rimtai būčiau prisirūkiusi. Tokios dienos, man visai nepatinka - Jis sakė, kad norėtų susieti...
-Žinai Nicki, visiškai nenoriu nieko girdėti apie jį. - Atsakau jai ir tada pakylu iš lovos. Jaučiuosi tokia alkana ir taip išsekusi, nors ir miegojau visą parą. Tikriausiai, to nepakako. Arba. Per daug miegojau.

Miegoti buvo visai nieko, bet tikrai per ilgai. Jutau, kad visą naktį sapnavau, kaip mane pasiglemžia kažkokia siela. Ir tas sapnas, tikrai nebuvo švelnus. Aš net gi sapnavau, kaip likau išprievartauta. Prisiekiu, kad tai buvo šlykščiausia sapno vieta.

Netrukus Nicki, ateina iš paskos su pilnais baltais maišeliais greito maisto. Kadangi gaminti ji nemoka, tenka pirkti. Sakyčiau, kad jai pasisekė, nes net jos namuose, ji negamina, o tai daro jos mama arba tas geraširdis juodaodis patėvis.
Staiga mano telefonas pradeda skambėti ir aš išsigąstu, kai randu jį visiškai ant kraštelio.
-Nicki, tik nesakyk, kad lindai prie mano telefono?! - surėkiu, o ji tik tyliai nueina į virtuvę, vaidinant, kad niekas jos nemato. Žinoma, juk pažiūrėti mano sekėjus yra labai svarbu. Visas mintis nutraukia, kai pamatau juk skambina žmogus kuris manęs pasiilgo labiausiai, tikriausiai galėčiau pasakyti tą patį, bet nedrįstu.
-Klausau, - išgirstu moterišką balsą.
-Sveika mama, - pasisveikinu.
-AK, taip dukrelė! Visai pamiršau, kad įjungtas pokalbis, - praneša ji ir pradeda gražiai juoktis. Ji tikrų tikriausia dama.
-Kaip sekasi? - paklausiu.
-Labai gerai, tik namai labai tušti, pastaruoju metu mes su tavo tėčiu, labai blogai sutariam, bet aš manau, kad jis tiesiog pavargo. Mūsų kosmetikos liniją, plečiasi ir per savaitę, jis aplankė dešimt šalių, - papasakoja ji ir aš jaučiu, lyg rimtai rimtai pasiilgau namų. Tikrai.
-Manau, kad į Havajus kelioms savaitėm būtų neprošal,
-Taip, taip jau užsakiau mums abiems, neimsim tavęs, nes švęsime savo metines, norim pabūti dviese,
-Ar kartais ne tu nori viena pabūti su juo? - pradedu galvoti apie tai, nes tėtis niekad nenorėjo manęs palikti vienos ir visur veždavosi, nors ir į jų metines.
-Na taip, bet ir jis norėjo, - ginasi. - O šiaip, šiandien bus vakaronė. Bus visi galima sakyti, tie patys žmonės, kurie buvo ana kartą. Net ir Mars sūnus, vėl bus. Sakyčiau, visai nenoriu jį sutikti. Jam turėtų būti gėda, - Mars sūnus, jam niekad nėra gėda.

Netrukus Nicki, palieka mano namus ir man  aišku, pasidaro belekaip nuobodu. Įpratau gyventi su ją, turiu omenyje, tiek laiko praleisti ir po to atsisveikinti. Jai lengviau, nes susitinka su draugais, kurių nepažįstu.

Galiausiai palieku visus darbus šone ir pradedu ruoštis vakarui. Šį kartą, turiu atrodyti pritrenkiančiai, kad jį paerzinti. Visos taip darome.
Apsirengus padoriau, išsikviečiau taksi.

Dabar stoviu parduotuvėj. Bandau suprasti, kuri suknelė man geriausiai atrodo. Atbaidau visas asistentes, nes nemėgstu kaip jos bando man patarti, kuri geriau atrodo. Tai apsurdas.
Staiga iš šono, ištraukiu aptemptą, raudoną suknelę. Ją užsidedu ir suspaudžiu krūtinę. Atrodau pritrenkiančiai ir baisiai gundančiai. Prašausi ilgos naktelės.

Pagaliau sumokėjus kelis šimtus, pajudu link taksi stotelės. Gerai, kai ji vos už kelių kvartalų. Susiradus vieną laisvą, įsėdu ir nurodau pagrindinės gatvės adresą. Nemėgstu papildomų žurnalistų, kurie žino kur gyvenu ir kur dažniausiai būnu. Juk saugotis kažkaip reikia.
Visą kelią dar vis galvoju apie vieną sušiktą ir tikrai niekam nereikalingą mintį. Žinau, pati atsakymą, bet bijau tai pripažinti. Bijau, kad tiesa gali mane sužeisti, kaip net jis pats negali. Atrodo, taip nesunku pasakyti sakinį "Ne, tu jam nerūpi" atrodo, kad galvoje sukasi vien teigiami atsakymai, jie visi paslėpia tą neigiamą. Juk žinau, kad meluoti yra negerai, bet žinau, kad aš jam rūpiu. Aš tą žinau.