Scars |✔︎|

43

Lukas įduoda šampano taurę ir nueina, link mano tėvų.
-Lukai! Lukai! - pradedu tyliai rėkti jo vardą, garantuoju, kad tai nesibaigs geruoju. Netrukus jis prie jų prieina ir maloniai pasisveikina. Žinoma, mano mama vos sutiko jam paspausti ranką, kai visi pratę bučiuoti ranką.
-Man labai didelė garbė, sutikti savo draugės tėvus, žinojau, kad esate labai geri ir padorūs tėvai, - širdingai pasisako jis ir į mane klausinančiu žvilgsniu pradeda žiūrėti mama. Sakiau, juk viskas nesibaigs geruoju.-Jūsų dukra, vienintelė ir nepakartojama, - jis atsisuka į mane ir pamirksi viena akimi. Tai duoda suprasti, juk lovoje nebuvau bloga. Kodėl man atrodo, kad viskas einasi į blogąją pusę.
-Ar mes kažko nežinome? - padoriai paklausia tėtis,
-Viskas gerai tėt, - pertraukiu Luką, išleidusį vieną garselį - Jis tik draugas, - pažiūriu ramiai į mama ir į jį. Jis toliau mirksi ir netrukus nekėlęs jokio sąmyšio, pasišalina iš mano tėvų rato. Koks paslaptingas.
-Manau, šį vakarą turėsim rimtą pokalbį, - praneša mama ir tada nueinu prie ankščiau matytų jaunų veidų.

Persimetu keliais žodeliais ir netrukus, pritrūkus oro, išeinu į balkoną antrame aukšte. Žinojau ir tam turėjau šimtą procentų, juk Lukas čia sėdės. Jis manęs lauks.
-Maniau, galėsiu pabūti viena, - pranešu, priėjus prie akmeninių turėklų. Šis namas, tokuo senovinio stiliaus.
-Su manim gali daryti ką nori, kad ir būti viena, - nusišypsau. Jo žodžiai mane nuramina.
-Kaip...,
-Žinai Lana, pasiilgau tavęs. Sušiktai pasiilgau, - pareiškia jis ir kuriam laikui visos problemos mane palieka. Lieka tik aš ir mano jausmai. Tik tie prakeikti jausmai, neleidžiantis man suprasti, kur kas yra ir kaip kas yra. Juk žinau, kad viskas gali huti melas, jis gali tik manimi naudotis. Jis gali mane palikti, kaip Valentina jį paliko. Aš bijau. Staiga pajaučiu jo lūpas ant savųjų, tokie šlapi ir saldūs bučiniai nusieja mano lūpas, o tada kaklą. Jo rankos apsivija aplink mano liemenį ir netrukus, leidžiuosi pasroviui. Žinojau, kad viskas nesibaigs geruoju.

Staiga šiltumas apima mano kūno temperatūra. Jaučiu rankas aplink mano liemenį, jaučiu kaip kažkieno pirštai laksto mano nugara. Balta paklodė užklota ant nuogybių. Mes visiškai nuogi. Bet negaliu nieko prisiminti, negaliu nieko atgaminti, po to, kai jis mane bučiavo. Aš viską užmiršau, tačiau visiškai nesijaudinau. Esu su juo. Esu tik jo. Bent šį kartą.
-Tu taip lengvai pasiekiama, - tyliai taria jis, o aš užsimerkiu. Jaučiu jo alsavimą, palei savo nugarą, jaučiu jo kvėpavimą, palei savo ausis. Jaučiu visą jį. Jis šalia manęs. Jis šalia manęs.
Lukas pradeda muistytis ir netrukus visiškai nuogas, nueina apsirengti. Prireikia kelių minučių, jug suvokčiau, kur esu, tačiau iškart pamačius savo nuotrauką supratau, kad tai mano namai, tik svečių kambarys.
-Am...Lukai turiu mažą klausimą, - jis atsisuka ir įdėmiai klauso - Kaip mes patekome į svečių kambarį?
-Aš tiesiog pamiršau kelią į tavo kambarį.