Praeina dar kelios valandos. Lukas vos bepastovi ant kojų. Imu galvoti, kaip parvažiuoti namo. Jau beveik keturios ryto, jaučiu kaip akys merkiasi ir vis rečiau kada atsimerkia. Supratusi, kad šis vakarėlis eina į pabaigą, užlipu laiptais į viršų ir nueinu į kažkurį kambarį. Griūnu į lovą ir užsimerkiu.
Garsi muzika neužtyla, ji lyg lieka mano minčių užnugaryje. Ar aš tokio gyvenimo sau siekiau? Gulėti ant kažkieno lovos, kurioje nežinia kas vyksta, būti kažkokios mafijos vakarėlyje ir laukti kol viskas baigsis? Ar aš turėjau tiek daug prarasti, kol ateisiu iki šio taško. Mano ateitis, mano mylimi tėvai, kurie manimi pasitikėjo ir vedė mane į suaugusiųjų pasaulį. Ar turėjau sukelti nusivylimą savo draugams ir parodyti, kokia vėpla iš tiesų esu? Jaučiuosi tokia kalta, kad net išpažinties ėjimas nenuvalytų nuo manęs riedančių gėdos jausmo, pilnų ašarų.
Užsiverčiu į kitą pusę, saulės spinduliai vis dar tebeapšviečia mano veidą, taip pat jį kaitydamas. Šiek tiek atsimerkiu, kad galėčiau pasitraukti į šoną, tačiau tai nepadeda. Vienam asmeniui skirta lova, lieka apšviesta.
Susinervinus, padedu kojas ant grindų. Suprantu, kad esu su batais ir kiek ramesnė ir tylesnė muzika, grojanti apačioje. Apsižvalgius imu suprasti kieno čia kambarys. Naujos Alfredo nuotraukos iš kelionės ir kažkokia mergina kartu. Maniau, kad jis gėjus. Nešvaisčius daug laiko ant žvelgimo, pradedu lipti laiptais žemyn. Bijau pamatyti kažką šokiruojančio, kadangi užmigau iškarto ir nieko negirdėjau.
Ant baltų grindų mėtosi begalę raudonų plastikinių stiklinių. Mažos šūkes, kurias praleidžiu ir daug tuščių butelių alkoholio. Visi kritę skirtingose kampuose. Merginos ant sofos, keli vaikinai guli ant pripučiamų vandens čiužinių prie baseino krašto, užsikloję rankšluosčiais. Pamatau ant žolės gulintį Luką. Su išdžiuvusiais triusikais ir tuščiu buteliu. Prieinu iš kitos pusės ir pažiūriu į veidą. Matosi, kad baisiai užtinęs ir baisiai smirdantis. Paimu butelį iš jo delno ir jis pradeda suktis, bei muistytis. Gal reiktų važiuoti namo, bent geriau išsimiegos.
-Lukai, kelkis! - Pradedu tyliai jį kelti. Kelis kartus pakartoju ir netrukus jis atsimerkia.
-Ko tu nori iš manęs? - Pakeltų tonu paklausia.
-Važiuojam namo,
-Gal išprotėjai! - Jis atsistoja, tačiau iškart nukrenta. Bandau jam padėti, bet rankos lieka nustumtos. Jis pradeda grėsmingai eiti į namą, prikelia visus, Adromeda jam pasiūlo kažką, o man liepia eiti į automobilį. Su visais mintyse atsisveikinusi, nueinu į automobilį ir laukiu, kol girtas Lukas atsivelks.
YOU ARE READING
Scars |✔︎|
Romancekulka persmegia tavo kūną. skausmas, pasiglemžia mano jausmus lieka tik randai, kurie griaužia mane W. R. K apdovanojimai: pora turėjusi būti kartu, bet nebuvo DĖMESIO! Šiame kūrinyje yra seksualiniai įvairūs dalykai. Jei jūs traumuoja, prašome pal...
