Scars |✔︎|

23

Lukas Mars

Adromeda užmiega šalia manęs, padėjus galvą ant kelių. Sakyčiau, kaip ankščiau. Gerais, senais laikais. Tranki muzika pagauna mano ausis, noriu judėti ir atsipalaiduoti. Ramiai pakeliu jos galvą ir padedu ant mažos paklodės, kad galvai būtų bent šiek tiek aukščiau ir patogiau. Staiga mano kelyje pasimaišo Valentina. Tas mažas perlas.
-Perdon! - sušunka ji ir tada pažiūri į mano akis. Ji tokia išsigandusi, tikriausiai nepratus prie tokių pasiplaukiojimų. Nors ir pats abejoju ar tai tiesa, Fernando mėgsta tokius dalykus. Gal jos nesiveža?
-Gal reikia pagalbos? - pasisiūlau. Ji nusijuokia ir pakviečia ateiti į apačią. Palieku gėrimą ant stalelio ir pradedu kartu su ją, leistis laiptais žemyn.
-Nežinojau, kad čia bus taip gražu, - taria ji dar vis permesdama akis į kitus daiktus. Balti daiktai su auksiniais papuošimais. Lovą viduryje su užuolaidomis ir šone esanti maža spinta, vos keliems drabužiaims susidėti. Valentina atsisėda ant lovos ir matau, kaip ji išsitiesia ant jos. Nežinau ką galvoti, norėčiau pulti prie jos ir padaryti veiksmą, bet laive, su begalę žmonių. Ir dar draugais... Jos sužadėtinis man ir draugas, bet tik draugas.
-Tai kaip sekasi tau ponaiti Mars? - paklausia ji dar vis turėdama ispaniška akcentą. Ispaniškas akcentas padaro ją tokią ypatingą.
-Kol kas gerai, - atsakau nusišypsojęs šmaikščią šypsena. Jos veidas pakyla ir ji žiūri į mane. Nusiima šlepetes ir prie maudomo esančią permatomą prijuostę. Man užverda kraujas. Sunkiai pradeda rytis seilės. Jaučiu kaip išmuša prakaitas. Aš taip norėčiau, ją paliesti, bet ne laive. Tik ne čia. Tik ne čia. Atsistoju nuo laiptų ir pradedu lėtai eiti aukštyn jų. Tada leidžiuosi ir nuleidęs galvą bandau mintis sudėti į stalčiukus.
-Žinai, Fernando kalbėjo, kad labai pasikeitei, - staiga prakalba ji, o aš pažiūriu į ją. Krūtinė baigianti išbėgti iš maudomo. Kas per mada pirkti mažesnius maudomus? Nors žinoma, tigi, kad vaikinai varvintų seilę.
-Ane? - tik atsakau, pagavęs nuostabą
-Ir manau jis teisus, kažkaip anksčiau buvai pašėlęs, - tiesiai šviesiai pasako ji.
-Nes turėjau merginą, - nusijuokiu iš savo atsakymo ir ji irgi. Bet paprastai, nesistengdami.
-Tu man patinki, - po ilgos iš jos lūpų išeina šis. Mano veide išsižiebia plati šypsena. Negaliu jos suvaldyti. Valentina yra žaidėja ir aš tai žinau. Ji visiems tai sako. Todėl stengiuosi, nelikti per daug sužavėtas.
-Tu visiems tai sakai, - atsakau jai ir ji netrukus dar kartą atsigula ant lovos. Ši mergaitė mane erzina. Ji specialiai taip daro. Ji nori to, kaip ir aš.

Staiga pradedu greitesniu žingsniu eiti link jos, o priėjęs lovą. Nuslenku prie jos nuo pat kojų iki pat lūpų. Netrukus pažiūrėjęs į ją. Jausmingai sujungiu mūsų lūpas. Ji apsivynioja aplink mano kaklą ir aš ją paimu ant kelių. Mano rankos vis slysta jos nugara, kol staigiai sustoja.
-Kodėl sustojai? - paklausiu jos, nusivylęs.
-Ponaiti Mars, ar nepergreitai, nori manęs, - ji nueina, o aš tik atsigulu ant lovos garsiai nusikeikdamas.