Scars |✔︎|

38

Lukas Mars

Valentina paima alaus butelį ir įsikiša į kuprinę, paimu kelis traškučius ir susikišu į kišenes. Kažkaip telpa. Ji paima kažkokį šampaną ir įsideda.
-Ei, ei jūs!!! - pradeda rėkti apžėlęs parduotuvės pardavėjas, Valentina pradeda bėgti ir aš iš paskos. Abudu nueinam į automobilį ir išvažiuojam. Pardavėjas toliau rėkia, kad mūsų nematytų.
-Bet jis ir durnas! - surėkia Valentina. Pradedu vairuoti link paplūdimio.
-Galėjo, bent numerius nufotografuoti, o jis net to nepadarė! - abudu žvengiam, nuo jo klaidos.
-Žinai, mačiau pažįstamų veidų, - taria ji. Nutylu, nes aš žinau viską. Ji sėdėjo džipe, Nicki pirko maistą. Jaučiu, kad jos bus paplūdimio šventėje. Kiekvieną vasarą ji vyksta, tris dienas. Bet geriausia atvykti antra diena ir išvažiuoti trečia. - Ten buvo Nick...
-Valentina, aš mačiau. - atsakau ramiai ir kiek susinervinęs. Visą laiką negalėjau nustoti galvoti apie ją. Juk tiek praleisto laiko ir tiek nuotykių. Jos juokas ir visas bendravimas, drąsumas. Valentina, to neturi.

Fernando išvyko į Ispaniją, kuriam laikui, o Valentina liko pas savo kažkokia draugę, o dabar ji su manim. Jos draugija, man labai padeda. Galima sakyti, kad ji vaidina neprieinama, bet žinau, kad ji nori manęs.
Ji visad manęs norėjo.

Valentina prasidaro traškučių pakelį ir pradeda valgyti.
-Mano tėtis vis kartojo, kad traškučiai yra sveiki, - staiga pradeda kalba ji.
-Ir dar dabar taip sako?
-Jis nusišovė, - atsako juokdamasi. Ar šiais laikais žmonės, taip reaguoja į artimųjų mirtis?
-Kodėl tu juokiesi? Tai atrodo žiauriai bauginančiai, - atsakau jai ir išsigąstu. Jos juokas tikras ir ji toliau juokiasi.
-Nežinau... Jis nebuvo žmogus, kuris man padėjo gyvenime. Jis visad norėjo, kad dirbčiau klube ar net gi striptizo klube, - staiga prasitaria ji, o tada pati išsigąsta, pasakiusi daugiau nei norėjo - Ak, Lukai tu daug apie mane nežinai. Galima sakyti, tu matai mano išorę ir nežinai mano vidaus, - sustoju ties stovėjimo aikštelę. Pro langą matosi didžiulis laužas ir girdisi lotynišką muziką. Valentina išlipa ir neuždarius duris, taria
-Štai dėl ko, nenoriu susimesti su tavim,

Paimu maistą ir nunešu padedu šalia anksčiau atnešto maisto.
-Štai mūsų, blondinas! - pašaukia Hardinas. Jo labai graži asmenybė. Sakyčiau, kartais jaučiuosi lyg būčiau gėjus.
-Aš šiaip brunetas, - atsisėdu aplink laužą, šalia jų, Valentina pamačiusi kažkokią draugę, nueina pas ją.
-Man nėra jokio skirtumo, vis vien durnas, kaip blondinas! - surėkia jis ir atidaro man alaus skardinę.

Man patinka tokie sėdėjimai. Visi kalbasi ir priima tave, kažkaip kaip niekas kitas, nesugeba. Tu jautiesi savimi ir visiškai nusispjauti. Mes visi vienodi. Visi žinom , kad bent devynias dešimt procentų,  visi jų pasidulkins su merginom.
-Hardinai, susiradai merginą? - paklausiu, užėjus mintims apie Laną. Nors ir ji nėra mano mergina. Nemačiau, jos jau du mėnesius.
-Ne, neturiu. Esu visiškai laisvas, - atsakau.
-Ooo, ei jūs! - Hardinas atsisuka į šokančias merginas. - Jis laisvas!! - Pradėjo rėkti rodydamas pirštais į mane.
-Baik,- nuleidžiu jo rankas.

Toliau pokalbiai pradeda megztis su visai nepažįstamais ir nematytais žmonėmis. Kažkodėl, jaučiuosi labai atsipalaidavęs ir jaučiuosi tiesiog lengvai.
Netrukus pasibaigus gėrimui, atsistoju ir nueinu šalia staliuko, o gal labiau baro.
-Vieną alaus, - tariu ir netrukus sumoku pinigus. Pasiėmęs atidarau ir apsisukęs, išpilu viską ant merginos suknelės. Pakėlęs akis, pamatau smailių ir užtinusių akių savininkę.
-Žinoma, kas kitas jei ne Lukas Mars, - ji nusivalo alų ir pradeda eiti link laužo.