Scars |✔︎|

40

Lana Houston

Praėjus Luko šou, abidvi nusprendėme tiesiog nueiti kažkur, privačiau. Jaučiuosi persistengusi už pasakytus žodžius, jam. Bet tai buvo vienintelė mintis, kaip jį paerzinti. Vis dėl to, nenoriu grįžti prie to, kur buvau. Nenoriu būti prie jo tik tada kai jam manęs reikia.

Man kartais atrodo, kad mes  tokie panašūs. Lyg du vandens lašai, nes abudu norim kažko, kas mums palanku. Jis nori manęs, aš jo. Bet abudu laikomes principų abudu nedrįstam, likti vieni. Jis niekad nebuvo vienas. Aš žinau tai, kiekvienas interviu ar papracių pagautas momentas yra tikras ir tikrai ne vaidyba. Jis niekad nebuvo vienas. O aš, aš bijau likti viena.

Nicki užsidega cigaretę ir netrukus, užspringus dūmais, išpučia vieną. Tada kitą. Įkvėpiu jų kvapo ir užsimanau, pati.
Iš kuprinės išsitraukiu žiebtuvėlį ir iš ausies galo, pagriebiu cigaretę.
-Kaip manai,  Saimonas prisiimtų tėvystę?
-Jis durnas, bet rūpestingas, - pradedu svarstyti. Vis dėl to, Saimono aš nepažįstu. Tik per kelis mėnesius, jis man tris kartus nupirko skrudintų bulvyčių ir penkis kartus nupirko kapučino kavos. Nors ir tokios negeriu.
-Lana!! - sušunka ji susinervinusi - Bet jis turi prakeikta mergina ir ne šiaip kažkokią kaimietę, o tikra tualetų valdytoją Stella! Juk ji rakštis subynėje, visi sužinos, kad jis permiegojo su manim ir tada visi sužinos apie išdavystę. Ir gausis kaip antras Jordyn Woods išdavystės skandalas! - Guodžiasi ji.
-Ak, reikėjo vaikeli naudoti kondonus ir šiaip apsaugas. O dabar, žinai aš būsiu mažylio ar mažylės krikštamotė! - pareiškiu ir ji nusijuokia.

Štai kokie momentai įvyksta kai esu su Nicki. Pabėga visos problemos manyje, jos išeina ir palieka mane su ją. Ji lyg skydas, kuris saugo mane nuo visko kas blogo. Kas gali man pakenkti.
-Lana, aš tave labai myliu, - staiga taria ji, žiūrėdama į mane. Atsuku į ją savo veidą ir išraudonavus.
- Ir aš tave labiau, - atsakau jai ir abidvi apsikabiname.

°°°

Nicki numeta raktus ant spintelės ir aš nusimaunu aukštakulnius.
-Jie taip baisiai trynė kulkšnis! - pasakau jai ir nueinu užsiklijuoti pleistrą, ties ta vieta.
-Grožis reikalauja aukų!!
-Nicki, Užsičiaupk!! - atsakau jai, kai išgirstu posakį, kuris yra pats blogiausias pasaulyje. Nekenčiu šito.

Nuėjau persirengti ir žiūrėjau į veidrodį. Ir dabar stoviu ir žiūriu. Begale minčių, bando užimti vietą. Keisčiausia, kad visos apie jį. Tą paslaptingąjį.  Juk mūsų draugystė, prasidėjo nuo vakarienės. Nuo ten, kur jis parodė koks tvirtas ir tuo pačiu vaikiškas yra. Bet mane tai sužavėjo. Nuo pat pirmos minutės, žinojau, kad tai kažką reikš. Kad tai kažką lems. Ir štai, kur esame dabar.
Esu viena. Esu mergina, kurią pasinaudojo. Esu mergina, kuri... Kuri mylėjo jį. Kuri leido jam nusipirkti, savo širdį.

Net nepajuntu, kaip neviltis apima viršūnę ir susvyruodama, nukrentu ant lovos. Akyse pradeda mirgėti ir pasidaro neryškų. Pasidaro tamsu, nenulaikau galvos. Nenulaikau savo kūno. Nenulaikau savęs.