Scars |✔︎|

39

Ji atsisėda kitoje pusėje prie laužo ir aš tiesiai prieš ją. Negaliu atitraukti akių. Jaučiu trauką ir sklindančią energiją. Ji lyg gelelė, kurią noriu nuskinti, bet negaliu nes ji nuodinga. Lana, ji... ji nenori manęs.
Ne viena ji tokia. Juk daug merginų vaidina nepasikiemos ir užsidariusioms tik, kad vaikinai prieitų. Ji kalbasi su Nicki ir vis užmeta akies kraštelį į mane. Stengiuosi į ją nežiūrėti, bet visad pagaunu jos žvilgsnį.
-Ei, biče, varom pasimaudyti! - sušunka Hardinas ir pagriebia iš pažastų.
-Nenoriu, - atkertu ir jis palieka mane ramybėje.

Netrukus vakarėlio dainų garsumas padidėja ir aš pradedu mintyse dainuoti, dainos žodžius.
-Ei, Lukai varom pašokti! - sušunka Valentina ir užsikiša už ausies kelias plaukų sruogas.
-Nežinau, - atsakau abejodamas.
-Por favor!? - paprašo ji ir kelias sekundes pagalvojęs, sutinku. Atsistojęs, nueinu šalia jos ir ji pradeda suktis šalia manęs vis pakeisdama žingsnius. Jaučiuosi kaip liurbis nemokėdamas kaip šokti.

Ji judina plaukus ir klubus, šokdama pagal paleistas dainas. Ji laiminga.
-Ei, Lukai šok! - sušunka ji ir aš pradedu judėti. Lyg niekas nemato, lyg būčiau tik su ją ir nors netoli sėdi Lana. Esu su Valentina. Ji manęs nori, kaip ir aš jos. Juk taip ir gaudom merginas.
Pradedu galvoti apie ją ir mane. Juk anksčiau mus slėpė meilė. Ankščiau aš ją mylėjau taip kaip reikėjo, kaip galėjau ir kaip norėjau. Aš ją mylėjau. Tik Fernando pasimaišė. Jis sugriovė visą mūsų meilės sieną. Jis ją papirko. Jis nupirko jos trapią širdį ir pavertė jos protą, iliuzija. Jeigu tik būčiau su ją,  jei tik ji galėtų mane mylėti, tarp mūsų viskas būtų nuostabu. Būtų tobula.
-Ei, Lukai viskas gerai?! - pašaukia ji mane. Tik dabar suprantu, kad kitą daina įpusėjo.
-Taip, man viskas gerai, - atsakau.
-Gal norėtum nueiti atsigerti? - paklausia ji, susirūpindama. Tačiau, manęs tai ne suvilioja. Aš noriu jos vandens.
-Valentina, aš noriu tavęs, - pareiškiu.
-Lukai, nenusišnekėk, kodėl turi paversti viską taip nešvankiai? - atsako ji, išeidama iš šokių aikštelės. Ji pikta.
-Ar negalim kažkur nueiti? - paklausiu, žvalgydamas kokios nors privačios vietos, tačiau paplūdimyje, tokių nėra.
-Lukai, baik! - surėkia ji, atsisukus į mane.
-Aš tik noriu pabūti su tavim! - pareiškiu jai.
-Lukai!
-Baik kartoti mano vardą tūkstantį kartų! Mes galim tiesiog nueiti į privačią vietą,
-Gerai, Lukai! Dabar įdėmiai klausyk. Pirma, aš esu beveik ištekėjusi. Antra, kodėl negalim pasimėgauti sušiktu vakarėliu! Ir trečią, Lukai aš nenoriu tavęs! Niekad nenorėjau! Nebent tada, kai buvom kartu, bet tai buvo kai buvau sušiktoje aštuntoje klasėje, viskas baigta!
-O tai kai permiegojom nesenai? Kaip paaiškinsi tai?! Vaidini angelu, kai esi paskutinė kekšė, visad tokia buvai!
-Žinoma, dabar rėk ir visiems, ir skelbk, kad esu sušikta kalė! - surėkia ji sarkazmiškai. Visų akys į mus. Net muzika patildė. - Žinai, Lukai! Pasižiūrėk į save! Tu su kiekviena pradedi ir niekad nebaigi, tai tu esi pydaras, kad taip elgiesi! Kaip visos merginos?! Kodėl tu jų neturi? Nes eilinį kartą tu jas skaudini, visos žino koks esi! Todėl ir niekad nenorėjau būti su tavim, net kai mylėjau tave! Nenorėjau, kad mane skaudintum! - ji rėkia tiesiai man į širdį, tiesiai tai ko bijojau. Tai kas iš tiesų esu.
-Lyg Fernandas toks nebūtų! - surėkiu atgal.
-Fernandas mane myli! Ir jis nėra išdavęs mane, manai labai pasitikiu juo? Žinok ne, tokia jau ta meilė. Nors ir pasitiki, vis vien geriau patikrinti, - ji nueina toliau nuo manęs ir netrukus pasišalina iš paplūdimio.
Delnais perbraukiu per veidą ir atsisuku į visus kurie žiūri į mane. Tarp jų ir Lana.
Netrukus ji atsistoja ir su draugę praeina pro mane, plodama.
-Bravo Lukai Mars, eilinis tavo šou!

...................

Savage Lana