Scars |✔︎|

51

Galva svaigsta ir nenulaikau jos vietoje. Sėdžiu už durų, Ricki nuėjo į vidų. Man net jis neleidžia įeiti, tas baisiai erzina. Juk aš nesispjaudau alkoholiu ar nepaskleidžiu nuodingo kvapo. Tai apsurdas. Galiausiai Ricki sugrįžta ir atsisėda šalia manęs.
-Daktaras sakė, kad Nicki pasveiks, tačiau jos vaikui gresia pavojus, - Susigraudinu pagalvojus, kokį skausmą reiktų iškęsti jai praradus vaiką - O dabar lankymo valandos pasibaigė, todėl būtų geriau jei atvažiuotum rytoj, - Jis liepia atsistoti, pasviravus į skirtingas puses pradedu eiti normaliai. Galva vis dar svaigsta, jaučiuosi taip blogai, kaip atrodau. Jis mane įleidžia į liftą ir praneša, kad turi sutvarkyti kelis popierius. Dabar reikės dar parvairuoti.
Išlipus iš lifto, atsisveikinu su administratore ir prie durų sutinku tą patį vaikiną. Jis čia sėdi kelias valandas, gal jam visai protas pasimaišė.
-Ką tu čia darai? - Paklausiu, lipdama laiptais žemyn.
-Mačiau, kad atvažiavai su automobiliu. Pagalvojau, kad vairuoti girtai negalima, - Žmonės aš nesu girta. Tik šiek tiek.
-Aš gerai suvaldau automobilį ir privačių vairuotojų man nereikia, - Pareiškusi, pažiūriu į jį rimčiau. Brunetas atsistoja ir mes beveik susilyginam ūgiais.
-Leisk man vairuoti tavo aukščiausio lygio visureigį iki namų tavo, - Prieinu arčiau.
-O jei tu koks pasislėpęs žurnalistas? - Paklausiu.
-Manęs tikrai nedomina tavo visi dramos ar ne dramos įvykiai. Prižadu, - Jis ištiesia mažąjį pirštelį ir aš viską permasčius, jį paspaudžiu su savuoju.

Visad žinojau, kad turėjau didžiulį minusą visais pasitikėti. Man visad atrodo, kad joks žmogus šalia manęs negali pasielgti blogai, tačiau dažnai taip nutinka. Kai pradedu bendrauti su žmonėmis, kurių nepažįstu ir galiausiai tampu apšnekų objektu. Jis sustoja prie mano namų. Nusisega diržą, o tada pažiūri į mane. Staigiai užsimerkiu. Dažniausiai maži vaikai vaidina, kad miega, bet šį kartą norėjau turėti daugiau jo dėmesio. Jis kažkaip ramina, net per jungė radiją į ramesnes dainas. Tikriausiai žinojo arba bent bandė mane užmigdyti. Jis išima raktus, o tada nueina atrakinti durų. Įjungęs šviesą, atidaro mano dureles ir atsegęs gražiai diržą, paima su dvejomis rankomis ir pradeda nešti į vidų. Jis skaniai kvepia. Brunetas gražiai padeda mane ant sofos ir radęs kažkokius paltus, užkloja. Uždaro duris. Gražiai surenka mano nosinaites ir visus butelius, nuneša į virtuvę. Nuima man batus ir pažiūri į mane. Užsimerkiu stipriau.
-Labanakt Lana Houston, - Keista, kai jis žino mano vardą, o aš jo ne. Brunetas padeda kažką prie durų ir uždaręs nueina.
Atsimerkiu, atsikėlusi pažiūriu kas padėta prie durų. Paėmusi nustembu. Tai jo numeris. Susiradus telefoną įsivedu, o tada pažiūriu pro langelį ar mano automobilis vietoje. Įdomu, kiek jam laiko eiti iki namų.

Svyruodama užlipu laiptais į viršų ir nueinu į savo kambarį. Nusirengiu nuogai ir iškart griūnu į lovą. Saldžių sapnų Aronai.