Scars |✔︎|

42

Ponia Aniston, pradeda tepti kremą ant mano veido, prieš vakarinį makiažą. Kažkodėl labai nervuojuosi. Pradėjau galvoti, ar mano tėvams tiks tokia mano suknelė? Juk krūtinė baigia iššokti iš suknelės. Ji dar taip aptempia, kad užpakaliukas atrodo žymiai didesnis. Gali būti, kad tėčiui tiks, o mama sakys, kad atrodau kaip sekso ištroškusi kaimietė.

-Ar turi kokį nors kavalieriu? - paklausia ji, pradėjus dažyti. Jaučiu kaip makiažas mane pradeda užknisti nors ir tepa tik pudrą.
-Oij ne, - gražiai nusijuokiu.
-Jau reikėtų, vis vien didelė jau panelė. Pas mumis jaunystei, penkiolikos vaikus statydavo, - atvirai pasako ji - Taip ir tavo mamos sesuo susilaukė penkiolikos tavo pusseserės, - paaiškina, kiek atsidūsus. Matosi, kad žmogui tai nesuvokiama. Joks žmogus iki dvidešimt, negali būti tėvu. Tai kažkoks šūdas.
-Žinau, mama sakė. - atsakau jai, kažkiek suirzusi dėl amžinai girdimos istorijos. Jų giminei tai davė tikrai vargo.

Praėjus kelioms valandoms, ponia Aniston baigia makiažą ir aš stipriai jai padėkoju, sumoku daugiau nei ji prašė. Linksma ta moteris, tik jos gyvenimas nenusisekęs. Ji palaidojo savo tris vyrus ir ketvirtas ją paliko, po to kai ponia nusprendė aplankyti savo visų vyrų kapus. Tėvai sakė, kad antrasis vyras, buvo briliantas. Nors žinoma šeši vaikai liko be tėvo. Žiauru.

Netrukus savo plaukus susuku į šoną ir su laku, juos pritvirtinu. Sektukais nusėju, kad prilaikytų, o tada užsidedu puošnią raudoną suknelę. Ji mane pačiai atrodo labai sexy. Net išmušė prakaitas, bet iškart susitvarkau, nes ponios Aniston valandos bus sukištos į nieką.
Susirandu pirštus rodančius, juodus aukštakulnius ir juos užsidedu, taip pat raudoną delninę. Turiu atrodyti, pritrenkiančiai. Jaučiuosi, lyg šį kartą tikrai norėčiau važiuoti į vakaronę. Turėtų būti linksma.

Staiga  paskambina į duris.
-Dieve manoji, kodėl tu nepasikeiti skambučio?! - surėkia ji ir aš išlendu iš kampo. Stovinti mama su neryškiai žalia suknelę, išpučia akis ir susigraudina - Ak, mažoji princesė, kaip tu greitai užaugai, - kiekvienas iš tėvų tai pasako. Kilebienas vaikas, tai gali išgirsti iš savo tėvų. Netrukus užrakinu duris ir įsidedu raktą į delninę. Mama paima mano ranką ir įsodina į automobilį, tada pati įseda pasiėmusi suknelės apačią.

-Atrodai nuostabiai, - atsukęs veidrodėlį į mane, tėtis pamato kaip jo žodžiai mane pralinksmina. Tik išlenda mintis, kad raudonas lūpdažis gali užstrikti už dantų. Ot, būtų gėda. Pradedam važiuoti link galingų rūmų. Ši kartą, šiame susirinkime bus begalę turtingų ir baisiai pasikėlusių žmonių, bent jau taip manau pamačiusi kažkieno namus, į kuriuos visi plūsta.

Namas, o gal labiau rūmai išpuošti deimantais. Tik įvažiavę į jų plotą, supratau.
Akmenimis išlietas kelias ir arkliai su karietomis, fontanas per vidurį kiemo ir keli "Bugatti" automobilai.
Pastelinės rožinės, nusėti rūmai, su keliomis sienomis akmenuotomis. Dideli šiek tiek apvalūs langai ir didingi laiptai iš dviejų pusių. Vairuotojas atidaro mano tėčiui duris ir šis atidaro mamai, bei iš kitos pusės - man.
Išlipus viską apžiūriu dar kartą ir vis negaliu patikėti. Kol suvokiu, kad čia turtingiausio žmogaus namai.
-Elkis padoriai, - primena mama. Ji pasitempia ir įsikabinusi tėčiui į parankę, padarau tą patį iš kitos pusės. Užlipam laiptais ir atsirandame prie įėjimo, pasirodomę apsaugai, legaliai įeinam į auksu klotas grindis.

Staiga prie pat durų, stovi raudonu kostiumu pasipuošęs ir besijuokiantis Lukas Mars. Atsisukęs į mane gurkšteli šampano gurkšnį ir iš stalelio pagriebia vieną. Su savo manieromis jis apsuka mane aplink savo ašį ir aš keistai sustoju. Leidžiu tėvus, nueiti toliau ir pranešu, kad susirasiu juos vėliau. Kol Lukas radęs minutę mane laisvą, prieina ir sušnabža į ausį.
-Mes šiandien susiderinę, panelė Houston,