59

70 1 0
                                    

Numetu šautuvą, pradedu klykti. Noriu iš savęs išplėšti visus organus, noriu pasiskandinti ir nebematyti dienos šviesos. Aš nužudžiau žmogų, aš po galais tai padariau. Ašaros krenta ant jo nukritusio kūno, net nebandau žiūrėti ar gyvas. Jis nebekvepuoja, o jo kvėpavimą jausčiau, net jei ir jis nebūtų šalia.

Kruvinos rankos ir papiltos šūkės ant grindų. Esu sužlugdyta. Sužlugdžiau savo gyvenimą. Prarasiu savo karjerą, prarasiu daugiau nei įmanoma.

Protas neišneša protingos informacijos, bandau galvoti ar kviesti policiją ar greitąją, neįsivaizduoju. Apimtas šokas ir stresas, varo mane į kapus pas jį. Jaučiuosi lyg prašyti Dievo pagalbos, būtų per vėlu. Kažkada vadinau tai meilę. Kažkada Romeo ir Džuljeta nusižudė vienas dėl kito. Tačiau, jis nėra mano Romeo, o aš nesu jo Džuljeta. Mes esame tik du žmonės, buvę dėl to, nes bijome likti vieni. Bijome likti nesuprasti. Atsistoju ir praeinu pro jo kūną. Pradedu bėgti į vonios kambarį. Nusivalau kraują ir iškvietusi policija, pranešu apie mirusį žmogų. Prisipažįstu, kad jį nušoviau.

---

Greitoji uždeda pilką paklodę man ant pečių. Nicki stipriai apkabina ir Ricki, dar vis kiek šoke, stovi žiūrėdamas kaip kita greitoji išsiveža Luką Mars. Ašaros veržiasi, tačiau neverkiu. Jos rodo, kokį skausmą jaučiu. Koks slėgis mane nervuoja ir kaip negaliu susitaikyti, kad vienas žmogus, kurį mylėjau išėjo dėl mano kaltės. Žurnalistai apstoja automobilius ir geltonasias linijas mikrofonais ir kameromis, klausdami įvairiausių klausimų 'Ar jūs panelė Lana Houston nužudėte Luką Mars?'.    'Lana Houston, kas jūs siejo su Luku Mars?' 'Kokią manote bausmę gausite už nužudymą?'

Kai buvau maža, dažnai mamai kartodavau, kad tie stovintys žmonės prie namų vartų, man nepatiko ir, kad niekad negyvensiu taip. Tripsiantys ir šurmulį keliantys žurnalistai, primena tai. Jie negalvoja ar žmogus jaus skausmą, jei bus paklaustas tokio klausimo. Jiems neįdomu. Toks pasaulis yra. Visi bandome paslėpti savo nuoskaudas ir kaltinti kitus žmones, bet dėl viso šito kalta esu aš. Ir ne kitas. Tai ne Adromeda ar ne Lukas. Tai esu aš. Begalinis skausmas, mano širdyje. Mano kūne, ir viską sukėliau aš.

Mama priėjusi prie manęs, stipriai apsikabina ir pradeda kažką burbuliuoti, tačiau nieko nebegirdžiu, nes.
Skausmas, pasiglemžia mano jausmus

Scars |✔︎|Where stories live. Discover now