Scars |✔︎|

50

Už lango leidžiasi saulė. Ant stiklinio staliuko stovintys du buteliai šampano ir milijoną šlapių nuo ašarų servetėlių. Žiūriu 'Love Island' skamba keistai, kad žiūriu jau antrą sezoną, tačiau negaliu sustoti. Nuo dramatiškų vietų pradedu verkti, lyg pati būčiau ten ir suprasčiau, kaip jos jaučiasi. Manęs niekas negali nuraminti. Išjungiau telefono garsą ir numečiau ant kitos sofos galo. Kelis kartus daiktas vibravo, bet nieko nedariau. Leidžiuosi toliau žiūrėti šį meilės ir juoko pilną šou.
Pasiimu likusį šampano butelį iš maišelio, o tada pradarius pradedu gerti. Jaučiu ant skruostų, pasilikusį tušą. Atrodau tragiškai, bet šiuo metu manęs tai visiškai nedomina.
Netikėtai mano telefonas vibruoja jau kelis kartus iš eilės. Neapkentusi tokio garso, paimu ir randu begalę praleistų Ricki skambučių. Numetu telefoną ir toliau tęsiu žiūrėjimą. Tačiau telefonas pasileidžia dar garsiau ir neapkentusi atsiliepiu.
-Ricki, kas yra?! - Paklausiu jo, tačiau už telefono girdžiu begalę keistų garsų. Lyg lauką, policijos garsą. Mano širdis pradeda plakti greičiau.
-Nicki pateko į avariją su Stella! Man tikrai reikia, kad tu atvažiuotum! - Jo balsas virpa, girdžiu jų mamos verkimą ir kitų žmonių isterijas. Manyje susikaupia tūkstančiai minčių, kas gali nutikti joms abejoms.
-Tuoj atvyksiu, kurioje ligoninėje? - Jis sugeba atsakyti ir iškart numeta ragelį. Spėju važiuoja į ligoninę. Atsistojusi, pasvyruoju, bet iškart užsimaunu batus ir nieko nelaukus su treningais ir suvelta šukuosena bei sugriautu makiažu, atsisėdu į automobilį. Kelis kartus pergalvoju ar užrakinau duris ir iškart išlipu iš automobilio, patikrinti. Užrakinau.
Įsėdusi atgal, prisisegu ir pradedu išsukinėti iš stovėjimo vietos. Vaizdas kiek liejasi, bet susitvarkau. Pasitrinu akis ir sustoju šalia kitų automobilių, laukdama žalios šviesos.
Tikiuosi, kad Nicki yra sveika ir, kad jos vaikeliui viskas gerai. Tikiuosi, kad ir Stellai viskas gerai.
Pradėjus vairuoti, netyčia sustoju vietoje paspaudus ne tą pedalą. Pypsėjimai iš galo pasigirsta, bet iškart pajudu į priekį.

Tikslaus kelio į ligoninę, neatsimenu, todėl pasuku į gatveles ir burtu keliu pasirenku, kur sukti. Maži namukai. Dideli namukai. Šviesiai rožinė mokykla ir mėlynas darželis. Rudos spalvos ligoninė. Svyruodama padedu koją ant žemės ir išlipusi netyčia stipriai trenkiu durimis. Užrakinu visureigį ir kiek nešdama save į visas puses, pradedu eiti link kitoje pusėje gatvės, esančios ligoninės.
Prie perėjos nėra nei vieno žmogaus, tik kitoje pusėje jaunas vaikinas, spėju moksleivis. Užsidegus žaliai pradedu eiti pro jį, bet pagavus jo žvilgsnį, jaučiu kaip jis seka iš paskos. Tai bet kada gali būti banditai ir aš dar pasiėmusi prabangią delninę, jaučiuosi kaip prostitutės draugė, nors to net nesu patyrusi. Užlipus ant laiptelio sustoju. Atsisuku į vaikiną ir ilgai stebiu jo pakeltus antakius ir kiek pašeipią veido išraišką.
-Kas? - Šiurkščiai paklausiu. Brunetas pradeda juoktis.
-Am, tavo tušas... - Jis kažką sumurma. Įsižeidus palieku jį ir nueinu iki registratūros.
-Sveiki, aš pas Nicki Frau, - Administratorė spokso į mane, o tada pareiškia, kad girtų žmonių nepriima - Esu jos draugė, išsiskyriau su vaikinu, todėl atrodau kaip klounas, - Bandau šiek tiek atsimazinti
-Atsiprašome panelė, bet girtų žmonių nepriimame,
-Aš nesu girta! - Sušunku, suirzusi.
-Panelė, prašome jūsų palikti ligoninę ir atvykti kai išsiblaivysite...
-Ji su manim! - Sušunka Ricki. Jis prieina prie manęs ir duoda parankę.
-Pone, negaliu priimti girtų asmenų į pacientų palatą, - Paaiškina ji.
-Viskas gerai. Jos girtumas silpnas, aš ją pasirūpinsiu. Vis dėl to, ji užmigs arba iškviesiu taksi, kad vyktų namo, - Administratorė palieka mus ramybėje ir Ricki pradeda vestis mane į liftą. Užsidarius metalinėm durim, Ricki pradeda vedinti orą.
-Aš juk negirta, ane? - Paklausiu jo.
-Mieloji, tu dvoki blogiau nei alkoholikas! - Žodžiai įeina ir išeina.